Kazachstane prasidėjo nauja politinė era

Tikslai ir siekiai

Referendumo išvakarėse žurnalistams buvo surengtas susitikimas Užsienio reikalų ministerijoje ir Vyriausioje rinkimų komisijoje.

URM ministro pavaduotojas Armanas Isetovas ir Tarptautinės informacijos komiteto pirmininkas Erlanas Žetybajevas papasakojo, kad prezidento Kasymo-Žomarto Tokajevo iniciatyva bei atliepiant visuomenės pageidavimus, vykdomos reformos. Jų tęsiniu tapo konstitucinė reforma.

Iš pradžių buvo planuota reformuoti tik parlamentą, tačiau šešis mėnesius vykusios viešos diskusijos gerokai peržengė pradinės iniciatyvos ribas.

Visiems siūlymams susisteminti buvo sudaryta 130 žmonių Konstitucinė komisija. Ji išnagrinėjo ir apibendrino daugiau nei 12 tūkst. piliečių pasiūlymų, kas lėmė, jog buvo numatyta keisti 84 proc. Konstitucijos teksto.

Buvo sukurti visiškai nauji straipsniai ir skyriai, smarkiai pasikeitė pagrindinio įstatymo struktūra.

Institucijos atstovai patikino, kad naujoji Konstitucija yra savalaikis atsakas į pasaulinius iššūkius ir valstybės stabilumo pagrindas.

Reforma sukuria modernų, efektyvų politinį modelį, orientuotą į piliečių teisių apsaugą ir dialogą su visuomene. Svarbiausias reformos prioritetas - žmogus: jo gyvybė, teisės ir laisvės oficialiai skelbiamos didžiausia vertybe.

Visuomenei pasiūlytas naujas valdymo modelis, numatantis, kad visos valdžios šakos priimdamos sprendimus veiks savarankiškai.

Daug dėmesio skirta piliečių teisių bei kultūrinių, istorinių, šeimos ir moralinių vertybių apsaugai, pirmą kartą konstituciniu lygmeniu įtvirtintas mokslo, švietimo bei inovacijų vystymas.

VRK pirmininko pavaduotojas Muhtaras Jermanas ir jo kolegė Lazat Suindik patikslino, kad referendume galėjo dalyvauti apie 12 mln. balso teisę turinčių šalies piliečių, įskaitant gyvenančius užsienyje.

Jų laukė daugiau negu 10 tūkst. balsavimo apylinkių. Daug buvo investuota į tai, kad balsuoti galėtų ir regėjimo negalią turintys asmenys.

Pasak VRK vadovo pavaduotojo, referendumui buvo skirta 20,6 mlrd. tengė (apie 38 mln. erurų), iš kurių 75 proc. nuėjo ties juo dirbusių žmonių atlyginimui.

L.Suindik patikslino, kad surengti referendumą gali pasiūlyti šalies prezidentas. Balsų dauguma gali inicijuoti parlamentas ir šalies vyriausybė, bei teikti pasiūlymą prezidentui.

Taip pat referendumo iniciatyvos gali imtis visuomenė - tam užtenka surinkti 200 tūkst. šalies piliečių parašų, nors Kazachstane gyvena 21 mln., bet po to jis vis tiek teikiamas prezidentui.

Referendumo negalima inicijuoti tik dviem klausimais - dėl šalies teritorinio vientisumo ir jeigu iniciatyva prieštarauja šalies Konstitucijai.

Žmonių nuomonės išsiskyrė

Sekmadienį, referendumo dieną, žiniasklaidos atstovai apsilankė poroje balsavimo apylinkių. Pirmiausiai visi nuvyko į Astanos Moksleivių rūmus.

Čia nustebino balsavimo vietą saugojusių pareigūnų ir apsaugos gausa - ryte jų buvo daugiau negu einančių balsuoti.

Pasak apylinkės pirmininko, kadangi balsavimas vyko sekmadienį, didesnio žmonių antplūdžio buvo laukiama po pietų.

Jo žodžiai pasitvirtino - stebint popiečio reportažus iš balsavimo vietų visose apylinkėse matėsi nemažai žmonių, o tai, kad referendumas įvyko, tapo aišku apie 16 val.

Balsavimo vietoje pakalbinta mokytoja dirbanti Roza patikino, jog pritaria visoms siūlomoms Konstitucijos pataisoms. Jos, pasak moters, turėtų tapti naujo respublikos politinio bei visuomeninio gyvenimo pradžia, nes yra orientuotos į rimtesnę šalies piliečių teisių apsaugą bei jų gerovės užtikrinimą.

Pasiteiravus, kokius dar visuotinai aktualius klausimus reikėtų spręsti referendumu, ji patikino, kad naujieji pakeitimai iš esmės viską sureguliuos.

O štai pensininkas Talgatas išsakė visiškai priešingai nuomonę. Jis neslėpė, kad balsavo prieš siūlomas pakeitimus, nes jie, vyro nuomone, yra skirti pagerinti ne visų šalies žmonių, o valdžioje įsitvirtinusios nedidelės dalies politikų ir jų artimųjų gerbūvį.

Jis priminė, kad TSRS laikais Kazachstanas maitino pusę „broliškų respublikų", o šiandien respublika nesugeba pasirūpinti net skurstančiais savo piliečiais.

„Šalis didelė, turime gausybę dirbamos žemės, Kazachstane galima rasti beveik visą Mendelejevo lentelę, tačiau visas šis potencialas - neišnaudojamas, todėl trūksta pinigų švietimui, medicinai ir kitoms svarbioms sritims. Verčiau politikai dirbtų, o ne imituotų darbą rengdami „pokyčius po pokyčių", - apibendrino Talgatas.

Vėliau buvo aplankytas netoli sostinės esantis Kosčy miestelis. Čia atvykusius žurnalistus dainomis pasitiko vietos folklorinis ansamblis.

Pasak dirbančiųjų apylinkėje, taip pas juos prasideda visi rinkimai, referendumai ir panašūs renginiai, tačiau matant, kaip kartu su žiniasklaidos atstovais išvyko ir muzikantai, tokie teiginiai sukėlė tam tikrų abejonių.

Nors mokykloje veikė dvi balsavimo apylinkės, apsaugos čia buvo gerokai mažiau, o balsuojančių - daugiau.

Vienos iš apylinkių vadovė Galina, kaip ir jos kolega sostinėje, prognozavo, kad įdienojus aktyvumas augs. Ji teigė, jog pritaria visoms siūlomoms pataisoms, nes jos turėtų ženkliai pagerinti visų šalies žmonių gyvenimą.

Panašiai kalbėjo ir balsuoti atėję jaunuoliai, pasak kurių jaunieji šalies piliečiai nori pokyčių, geresnės ateities, todėl jie irgi pritaria pataisoms.

Analogiški teiginiai skambėjo ir iš televizijų ekranų, tačiau taip ir neteko išvysi nė vieno referendumo kritiko, nors, kolegų žurnalistų iš kitų šalių teigimu, tokių buvo.

Antradienį buvo paskelbti galutiniai oficialūs duomenys. Tuomet paaiškėjo, kad didžioji dalis Kazachstano visuomenės - 73,12 proc. siūlomiems pakeitimas pritarė. Už juos balsavo 7 954 667 piliečiai arba 87,15 proc. nuo visų balsavusių, 898 099 pasisakė prieš.

Tai reiškia, kad dabartinis, dviejų rūmų parlamentas dirbs iki liepos 1 dienos, o tada per du mėnesius turės būti surengti rinkimai į naująjį, vienų rūmų, parlamentą.