Kanados premjeras: išgyvename ne pereinamąjį laikotarpį, o lūžį

Todėl, pasak jo, mažiau galingos valstybės dabar neturi kito pasirinkimo, nei veikti išvien.

Savo emocingą kalbą politiniam ir finansiniam pasaulio elitui Kanados ministras pirmininkas sakė Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos kurorte Davose, dieną prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo kreipimąsi.

Praėjusiais metais į Kanados didžiąją politiką žengęs M. Carney ne kartą įspėjo, kad pasaulis nebegrįš į įprastas vėžes – iki D. Trumpo vyravusią tvarką.

Šią žinią jis pakartojo antradienio kalboje, kurioje D. Trumpo vardo neminėjo, bet pateikė JAV prezidento įtakos pasaulio reikalams analizę.

„Mes šiuo metu išgyvename lūžį, o ne pereinamąjį etapą“, – sakė Kanados ministras pirmininkas.

Jis pažymėjo, kad Kanadai buvo naudinga senoji „taisyklėmis grįsta tarptautinė tvarka“, įskaitant „Amerikos hegemoniją“, kuri „padėjo teikti viešąsias gėrybes: atvirus jūrų kelius, stabilią finansų sistemą, kolektyvinį saugumą ir paramą nesutarimų sprendimo struktūroms“.

Pasak M. Carney, dabar susiduriame su nauja realybe.

„Vadinkime daiktus tikraisiais jų vardais: tai didžiųjų valstybių konkurencijos intensyvėjimo sistema, kurioje galingiausios valstybės siekia savo interesų, naudodamosi ekonomine integracija kaip prievartos priemone“, – kalbėjo Kanados ministras pirmininkas.

Ragino veikti išvien

Perspėdamas apie pavojus, kuriuos kelia pastangos sutaikinti (angl. appeasement) didžiąsias valstybes, M. Carney sakė, kad tokios šalys kaip Kanada nebegali tikėtis, jog „paklusnumas užtikrins saugumą“.

„To nebus“, – pabrėžė jis.

„Klausimas vidutinio dydžio galioms, tokioms kaip Kanada, nėra, ar reikėtų prisitaikyti prie šios naujos realybės, ar ne. Tai padaryti privalome. Klausimas mums yra tas, ar prisitaikysime paprasčiausiai pastatydami aukštesnes sienas, ar galbūt galime padaryti kažką ambicingesnio?“ – pridūrė Kanados ministras pirmininkas.

„Vidutinio dydžio galios turi veikti išvien, nes jei neturėsime vietos prie stalo, atsidursime meniu“, – pabrėžė M. Carney.

„Didžiosios galios kol kas gali sau leisti veikti vienos. Jos turi reikiamą rinkos dydį, karinius pajėgumus ir svertus diktuoti sąlygoms. Vidutinio dydžio galios to neturi“, – paaiškino Kanados ministras pirmininkas.

M. Carney savo kalbą Davose sakė po Kanados laikraščio „Globe and Mail“ pranešimų, kad Kanados kariuomenė parengė atsako į JAV invaziją modelį.

Du neįvardytus aukšto rango valdžios atstovus citavęs laikraštis teigė, kad Kanados reagavimo modelis yra orientuotas į sukilimo stiliaus taktiką – tokią, kokią Afganistane naudojo sovietų, o vėliau ir JAV pajėgoms pasipriešinę kovotojai. 

Po 2024 m. rinkimų ir pirmaisiais naujos kadencijos mėnesiais D. Trumpas ne kartą vadino šiaurinę JAV kaimynę 51-ąja valstija ir teigė, kad susijungimas būtų naudingas Kanadai. 

Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpo kalbos apie aneksiją nutilo, tačiau naktį savo socialiniame tinkle JAV prezidentas paskelbė žemėlapį, kuriame Kanada ir Venesuela nudažytos JAV vėliavos spalvomis, taip leidęs suprasti, kad Amerika kėsinasi užimti abi.

Susitikimo Davose darbotvarkę užgožė pastaruoju metu smarkiai suintensyvėję D. Trumpo grasinimai perimti Grenlandijos kontrolę, JAV prezidentui tikinant, kad jo planams dėl autonominės Danijos teritorijos kelio atgal nėra.

„Kanada tvirtai remia Grenlandiją ir Daniją ir visiškai pritaria jų išskirtinei teisei spręsti Grenlandijos ateitį“, – pabrėžė M. Carney.