1 nuotr.Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai neparodė „jokio noro“ išplėsti ES karinę misiją Raudonojoje jūroje, kad padėtų atidaryti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, pasibaigus pirmadienį Briuselyje vykusioms deryboms pareiškė vyriausioji ES diplomatė.
Prasidėjus karui su Iranu veikla šiame svarbiame jūrų kelyje, kuriuo paprastai transportuojama penktadalis pasaulio naftos atsargų ir didelė dujų dalis, praktiškai sustojo, todėl smarkiai šoktelėjo naftos kainos.
Kalbėdama spaudos konferencijoje ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad „trąšų, maisto ir energijos“ tiekimo atnaujinimas yra „neatidėliotinas prioritetas“.
Tačiau, pasak jos, pasiūlymas pakeisti ES karinės jūrų misijos Raudonojoje jūroje – operacijos „Aspides“ – įgaliojimus, siekiant prisidėti prie sąsiaurio saugumo užtikrinimo, didelio valstybių narių entuziazmo nesulaukė.
„Mūsų diskusijose buvo aiškiai išreikštas noras sustiprinti šią operaciją, tačiau kol kas nebuvo jokio noro keisti joje numatytus įgaliojimus“, – po Belgijos sostinėje vykusio susitikimo su 27 ES valstybių narių užsienio reikalų ministrais pasakė K. Kallas.
„Niekas nenori aktyviai dalyvauti šiame kare“, – pridūrė ji.
Iki prasidedant šioms deryboms K. Kallas pareiškė, kad pratęsti misiją „Aspides“ būtų „greičiausias“ būdas, kuriuo ES gali sustiprinti saugumą Hormūzo sąsiauryje, kur dėl Irano atsakomųjų smūgių į JAV ir Izraelio vykdomą bombardavimo kampaniją jūrų eismas iš esmės buvo sustabdytas.
Tačiau keletas šalių, tarp jų Italija, Ispanija ir Vokietija, leido suprasti, kad šią idėją vertina skeptiškai.
Operacijoje „Aspides“, kuri buvo pradėta 2024 m. siekiant užkirsti kelią Irano remiamų hučių sukilėlių pajėgų išpuoliams prieš prekybinius laivus, šiuo metu dalyvauja trys karo laivai – po vieną iš Prancūzijos, Graikijos ir Italijos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę pareiškė, kad Paryžius ir jo sąjungininkai rengia „gynybinę“ misiją, siekdami atverti sąsiaurį.
Jis taip pat pažadėjo padidinti Prancūzijos indėlį į operaciją „Aspides“ ir „tolimojoje perspektyvoje“ skirti jai dar dvi fregatas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sukritikavo JAV sąjungininkus už jų vangią reakciją į jo raginimą suteikti padėti apsaugoti laivybą Hormūzo sąsiauryje, tačiau pridūrė, kad tikisi Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pagalbos.
Sekmadienį jis įspėjo NATO šalis, kad aljanso laukia „labai niūri“ ateitis, jei jos neišties pagalbos rankos.
