1 nuotr.Jungtinės Tautos penktadienį paskelbė ilgai lauktus atnaujintus duomenis apie įmones, vykdančias veiklą Izraelio gyvenvietėse palestiniečių teritorijose; sąraše – 158 įmonės iš 11 šalių.
JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas pasmerkė ir karo nusikaltimu pavadino Izraelio vykdomą gyvenviečių politiką palestiniečių teritorijoje okupuotame Vakarų Krante.
Iš nepilnos duomenų bazės buvo išbrauktos kelios bendrovės, įskaitant „Alstom“ ir „Opodo“, tačiau tokios didelės įmonės kaip „Airbnb“, „Booking.com“, „Motorola Solutions“ ir „TripAdvisor“ liko sąraše.
AFP susisiekė su šiomis bendrovėmis ir paprašė jų komentarų, tačiau jos kol kas neatsakė.
Dauguma sąrašo įmonių įsikūrusios Izraelyje, kitos – Kanadoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro tarnybos (OHCHR) ataskaitoje bendrovės buvo paragintos „imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų pašalintas neigiamas jų veiklos poveikis žmogaus teisėms“.
V. Turkas pareiškime teigė: „Šioje ataskaitoje pabrėžiama, kad įmonės, dirbančios konfliktų aplinkoje, privalo užtikrinti, kad jų veikla neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų.“
Izraelis pasmerkė ataskaitą kaip „teisiškai nepagrįstą dokumentą, kuris toli peržengia OHCHR kompetencijos ribas“.
Šalies JT biuras Ženevoje pridūrė: „OHCHR ir toliau piktnaudžiauja JT ištekliais, kad apšmeižtų Izraelį, įrodydama, kad nesugeba tinkamai vykdyti savo įgaliojimų. Raginame draugus nepasiduoti šiam bjauriam bandymui įtraukti Izraelio įmones į juodąjį sąrašą“.
Daugiausia Izraelio įmonės
Sąrašas pirmą kartą buvo sudarytas 2020 m., po to, kai JT Žmogaus teisių taryba rezoliucijoje paragino sukurti įmonių, kurios pelnosi iš verslo neteisėtai okupuotoje palestiniečių teritorijoje, duomenų bazę.
JT žmogaus teisių biuro buvo paprašyta sudaryti sąrašą įmonių, kurios, kaip nustatyta, dalyvauja bet kurioje iš 10 veiklos rūšių, įskaitant statybas, stebėseną, griovimus ir žemės ūkio paskirties žemės naikinimą Izraelio gyvenvietėse Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę.
Tarnyba pabrėžė, kad bendrovių įtraukimas į duomenų bazę „nėra ir nesiekia būti teisminis ar kvaziteisminis procesas“.
Nepaisant reikalavimo kasmet atnaujinti duomenų bazę, ji iki šiol buvo peržiūrėta tik vieną kartą – 2023 m., kai iš pirminio sąrašo buvo išbrauktos kai kurios jame buvusios bendrovės.
Penktadienį paskelbtas pirmasis atnaujinimas, į kurį įtraukti nauji pavadinimai.
„Iš viso į 2023 m. paskelbtą sąrašą buvo įtrauktos 68 naujos bendrovės, o septynios iš jų (...) buvo išbrauktos, nes nebedalyvavo jokioje susijusioje veikloje“, – teigė Žmogaus teisių biuras.
Prieštaringas klausimas
Žmogaus teisių biuras teigė, kad šis sąrašas nėra išsamus, ir pripažino, kad turėjo laiko išnagrinėti tik 215 iš 596 bendrovių, dėl kurių gavo pranešimus.
Atlikdama dabartinį atnaujinimą, tarnyba teigė, kad pirmenybę teikė bendrovėms, turinčioms tiesioginį fizinį ryšį su gyvenvietėmis, statybų, nekilnojamojo turto, kasybos ir karjerų srityse. Pasak jos, likusios įmonės bus įvertintos per būsimus atnaujinimus.
Nuo pat pradžių dėl šios priemonės kilo ginčų.
2020 m. Izraelis ir JAV pasmerkė duomenų bazės sukūrimą. Tuometinis Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas kritikavo ją vadindamas „gėdingu pasidavimu šalių ir organizacijų, kurios nori pakenkti Izraeliui, spaudimui“.
Šiandien, praėjus beveik dvejiems metams nuo karo Gazos Ruože pradžios, kai Izraelis vis dažniau kaltinamas vykdantis genocidą, šis klausimas tapo dar prieštaringesnis.
Izraelis nuo 1967 m. kontroliuoja Vakarų Krantą ir vykdo okupaciją, kuri pagal tarptautinę teisę laikoma neteisėta.
Smurtas Vakarų Krante po 2023 m. spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį taip pat išaugo, o Izraelio vyriausybės ministrai ėmė vis garsiau raginti aneksuoti Vakarų Krantą.
