JT Gazoje paskelbė badą – tai pirmas toks atvejis Artimuosiuose Rytuose

Tai pirmas kartas, kai vienoje iš Artimųjų Rytų šalių paskelbiamas badas.

JT pagalbos tarnybos vadovas Tomas Fletcheris teigė, kad bado buvo galima išvengti, ir sakė, kad maisto produktai į Palestinos teritoriją patekti negalėjo „dėl sistemingų Izraelio sukuriamų kliūčių“.

Tačiau Izraelio užsienio reikalų ministerija netruko atsikirsti, sakydama kad „jokio bado Gazoje nėra“.

Savo pareiškime ji pasmerkė Romoje įsikūrusios komisijos IPC ataskaitą, teigdama, kad ji „pagrįsta „Hamas“ melu, išplautu per asmeninių interesų turinčias organizacijas“.

JT agentūros jau ne vieną mėnesį įspėja apie blogėjančią humanitarinę padėtį Palestinos teritorijoje.

Penktadienį atnaujintoje komisijos IPC ataskaitoje teigiama, kad „surinkus pagrįstų įrodymų, 2025 m. rugpjūčio 15 d. buvo patvirtintas badas (5 IPC etapas) Gazos gubernijos“ Gazos mieste, kuris apima apie 20 proc. Gazos Ruožo teritorijos.

Manoma, kad iki rugsėjo pabaigos badas gali išplisti į Deir el-Balaho ir Chan Junio gubernijas ir apimti du trečdalius šios Palestinos teritorijos.

„Po 22 mėnesius trukusio nuolatinio konflikto daugiau nei pusė milijono Gazos Ruožo gyventojų susiduria su katastrofiškomis sąlygomis – badauja, patiria nepriteklių ir miršta“, – teigiama ataskaitoje.

Remiantis nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 15 d. surinkta informacija, prognozuojama, kad iki rugsėjo pabaigos badaujančiųjų skaičius padidės iki beveik 641 000, t. y. beveik trečdalio ruožo gyventojų.

„Persekios mus visus“

IPC teigimu, padėtis dar niekada nebuvo taip smarkiai pablogėjusi nuo to laiko, kai komisija pradėjo analizuoti badą Gazos Ruože.

Ji paaiškino, kad šį pokytį lėmė smarkiai paaštrėjęs Izraelio ir „Hamas“ karas ir dėl to prasidėjęs masinis žmonių perkėlimas, taip pat smarkiai apribota galimybė gauti humanitarinės ir komercinės paskirties maisto produktų.

Kovo pradžioje Izraelis visiškai uždraudė tiekti pagalbą į Gazą, o gegužės pabaigoje leido ją įvežti labai ribotais kiekiais, todėl labai trūko maisto, vaistų ir degalų.

Kalbėdamas Ženevoje, JT atstovas T. Fletcheris sakė, kad badas turėtų „persekioti mus visus“.

„Tai badas, kurio galėjome išvengti, jei tik būtų buvę leista. Tačiau dėl sistemingų Izraelio sukuriamų kliūčių maistas stringa ir kaupiasi pasienyje“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė jis.

IPC pažymėjo, kad krachą patyrė ir vietos aprūpinimo maistu sistema: maždaug 98 proc. dirbamos žemės Gazos Ruože yra pažeista ir (arba) neprieinama, naminiai gyvuliai išnaikinti, o žvejyba uždrausta.

Be to, smarkiai pablogėjo sveikatos apsaugos sistemos būklė, smarkiai sumažėjo galimybės gauti saugaus geriamojo vandens ir užtikrinti tinkamą higieną.

Integruotoji aprūpinimo maistu etapų klasifikavimo iniciatyva (angl. Integrated Food Security Phase Classification Initiative, IPC) – tai stebėtojų koalicija, kuriai JT pavedė įspėti apie gresiančias krizes.

Jos bado apibrėžtį sudaro trys dalys.

Pirma, maisto smarkiai trūksta ne mažiau nei 20 proc. arba vienam iš penkių namų ūkių.

Antra, nuo visiškai netinkamos mitybos kenčia mažiausiai 30 proc. arba vienas iš trijų vaikų iki penkerių metų amžiaus.

Trečia, dėl visiško bado arba dėl netinkamos mitybos ir ligų kasdien miršta mažiausiai du iš 10 000 žmonių.

Oficialiais duomenimis grindžiamu naujienų agentūros AFP skaičiavimu, per „Hamas“ 2023 m. spalio mėn. įvykdytą ir karą Gazoje išprovokavusį išpuolį prieš Izraelį žuvo 1 219 žmonių.

Per Izraelio puolimą žuvo mažiausiai 62 192 palestiniečiai, dauguma jų – civiliai gyventojai, rodo „Hamas“ kontroliuojamos Gazos Ruožo sveikatos ministerijos duomenys, kuriuos Jungtinės Tautos laiko patikimais.