JAV gali paaukoti dalį Ukrainos

Gali tekti nusileisti

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) anksčiau tikino, kad Europos lyderiai per prieš savaitę Baltuosiuose rūmuose vykusį susitikimą supratingai reagavo į būtinybę Ukrainai daryti teritorines nuolaidas.

D.Trampas gali griežtai sureaguoti į Kijevui tiekiamos JAV karinės pagalbos grobstymą ir, siekdamas užbaigti konfliktą, priversti prezidentą Volodymyrą Zelenskį sutikti su Rusijos sąlygomis, kiek anksčiau prognozavo „The American Conservative".

„JAV, ir ypač D.Trampas, privalo pasiekti taiką Ukrainoje, kad užsitikrintų taikdario vaidmenį ir įrodytų savo pasaulinę lyderystę. Tačiau jos teritorijų praradimas Amerikai grėsmės nekelia. Kaip atsvarą Rusijos-Kinijos aljansui, JAV ir D.Trampas gali net paaukoti Ukrainą. Jei ne visą, tai didele dalimi", - tikino analitikas.

Pasak jo, JAV toks sprendimas nepakenktų.

„Kita jėga, kuri nepatirs didelių nuostolių dėl karo Ukrainoje, yra Kinija. Akivaizdu, kad regioninė ir pasaulinė įtampa neigiamai veikia agresyvią eksporto politiką, tačiau Kinijai tai nėra nei strateginis, nei reikšmingas nuostolis", - patikslino M.Ali Balas.

Pasak jo, labiausiai taikos reikia Ukrainai, nes jai tai yra egzistencinis klausimas.

Žada paramą

JAV paskelbė esančios pasirengusios po karo veiksmų nutraukimo paremti bet kokią Vakarų saugumo programą Ukrainos klausimu ir teikti išteklius žvalgybai, stebėjimui, vadovavimui ir kontrolei, praneša „Financial Times".

Vašingtonas taip pat gali dalyvauti Europos vadovaujamoje Ukrainos oro gynybos sistemos plėtros programoje.

Iniciatyvos suteikti Ukrainai saugumo garantijas ėmėsi vadinamoji „Norinčiųjų koalicija" - šalių, nusiteikusių dalyvauti galimoje taikos palaikymo misijoje Ukrainos teritorijoje, grupė. Tačiau privačiuose pokalbiuose Europos pareigūnai pripažino, kad bet koks pajėgų Ukrainoje dislokavimas gali vykti tik su JAV parama, kuri užtikrintų europiečių karių apsaugą.

Praėjusią savaitę Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV padės koordinuoti saugumo garantijas, tačiau Ukrainoje nebus amerikiečių kariuomenės. Po to JAV pareigūnai patvirtino kolegoms Europoje, kad Vašingtonas yra pasirengęs suteikti strateginę paramą, taip paremdamas Europos vadovaujamą antžeminį karių dislokavimą.

FT šaltiniai perspėjo, jog JAV pasiūlymas tiesiogiai priklauso nuo Europos šalių įsipareigojimų dislokuoti karius Ukrainoje.

JAV pasirengimas remti Europos saugumo pajėgas rodo reikšmingą prezidento D.Trampo administracijos pozicijos pokytį, nes anksčiau ji atmetė bet kokį dalyvavimą Ukrainos gynyboje po karo veiksmų nutraukimo.

Sprendimas įkvėpė Europos pareigūnus, nors jie daro prielaidą, kad jis taip ir gali likti neįgyvendintas. Jų nuogąstavimai turi pagrindo, nes antradienį D.Trampas ministrų kabineto posėdyje pareiškė, kad JAV nebedalyvaus Ukrainos finansavime, tačiau toliau dės pastangas nutraukti karo veiksmus, o ginklai bus tiekiami NATO šalių lėšomis.

Beje, Vašingtonas jau tiekia Kijevui zenitines raketas „Patriot", tačiau ateityje parama apims amerikiečių aviaciją, logistiką ir antžeminius radarus, palaikančius ir užtikrinančius virš Ukrainos neskraidymo zoną ir Europos kontroliuojamą oro skydą. Europos iniciatyva taip pat numato demilitarizuotą zoną, kurioje, suderinus su Ukraina ir Rusija, patruliuos taikos palaikymo pajėgos iš trečiosios šalies.

Praėjusią savaitę „The Wall Street Journal" pranešė, kad JAV valstybės sekretorius Markas Rubijus (Marco Rubio) vadovaus nacionalinio saugumo patarėjų ir NATO pareigūnų grupei, kuri rengs saugumo garantijas Ukrainai.

Numatoma, kad garantijos Kijevui apims keturis komponentus - karių dislokavimą, oro gynybą, apginklavimą ir karo veiksmų nutraukimo kontrolę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūtį pareiškė, kad sutinka su būtinybe suteikti Ukrainai saugumo garantijas.

Tačiau Maskva prieštarauja, prieš Kijevo narystę NATO. Rusija taip pat mano, kad saugumo garantijos neturėtų apimti intervencijos į dalį Ukrainos teritorijos, patikslino užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.