JAV prezidentas Donaldas Trumpas dislokavo tūkstančius JAV karių Karibuose ir įspėjo apie smūgius Venesuelos teritorijoje, o trečiadienį paskelbė vienašališkai perėmęs naftos tanklaivį.
Naujienų agentūra AFP pateikia ekspertų svarstymus, iki kokio lygio JAV prezidentas gali ketinti toliau didinti eskalaciją ir kokio rezultato būtų galima tikėtis?
Kokie D. Trumpo motyvai?
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, kurį JAV prezidentas laiko kairiųjų pažiūrų Amerikos priešu, sėkmingai atlaikė ankstesnį bandymą jį nuversti sankcijomis ir diplomatiniu spaudimu per D. Trumpo pirmąją kadenciją.
Likus kelioms dienoms iki D. Trumpo grįžimo į prezidento postą N. Maduro buvo prisaikdintas trečiajai šešerių metų kadencijai, nepaisant to, kad praėjusių metų rinkimuose tarptautiniai stebėtojai nustatė daug pažeidimų.
JAV prezidentas ne kartą kritikavo demokratijos sklaidą kaip tikslą ir laikėsi sandoriais grįstos diplomatijos principo, kurį iš pradžių taikė ir N. Maduro atžvilgiu.
Tačiau valstybės sekretorius Marco Rubio, siekdamas nuversti komunistų vyriausybę savo protėvių žemėje Kuboje, kuri gauna naudos iš Venesuelos naftos, greitai perėjo prie karingesnės laikysenos, neslėpdamas grasinimų nuversti N. Maduro.
„Jo dienos suskaičiuotos“, – apie Venesuelos prezidentą sakė D. Trumpas neseniai „Politico“ duotame interviu, pridurdamas, kad jis „nei atmeta, nei patvirtina“ galimybę, jog įsakys pradėti sausumos invaziją į šalį.
Rinksis „lengvo pobūdžio“ karinį sprendimą?
Daugelis analitikų mano, kad D. Trumpas politiškai įstūmė save į situaciją, kurioje bus priverstas imtis kokių nors veiksmų, nes nuo jo grasinimų sausumos smūgiais jau praėjo kelios savaitės.
JAV prezidento administracija gali nuspręsti, kad „mes atrodytume tikrai kvailai ir prarastume daug patikimumo, jei tiesiog įsakytume laivynui išplaukti“, sakė Venesueloje dirbantis Tarptautinių krizių grupės ekspertas Philas Gunsonas.
D. Trumpas taip pat galėtų įsakyti vykdyti „lengvo pobūdžio“ karinę kampaniją ir paskelbti misiją baigta.
Tokiu atveju JAV galėtų pasirinkti suduoti smūgį neteisėtų narkotikų gamybai – kurią JAV oficialiai įvardija kaip pagrindinį priekaištą Venesuelai, nors šalyje daug narkotikų laboratorijų nėra – arba atokioms partizanų stovykloms, kurių kovotojai greičiausiai jau išsiskirstė, sakė ekspertas.
Galima tikėtis rimtesnių karinių veiksmų?
Nuomonė, kad D. Trumpas norėtų plataus masto karinės invazijos į Teksaso valstijos dydžio šalį su 31 mln. gyventojų, tarp ekspertų nėra populiari.
Visų pirma, perimti šalį, kurios ekonomika jau eilę metų griūva, būtų sudėtinga užduotis. Be to, retas JAV gyventojas tokį prezidento ėjimą palaikytų.
Tačiau kiek rizikingesnės strategijos galėtų apimti tiesioginius smūgius valdžios pastatams ar kariniams objektams.
Venesuelos kariuomenė galbūt bandytų raketas ar lėktuvus numušinėti, bet JAV karinis pranašumas daugiau nei akivaizdus.
„Maduro nenori eskaluoti situacijos, nes žino, kad jeigu jis juos išprovokuos imtis plataus masto veiksmų, jo kariuomenė neatsilaikytų ilgiau nei vieną ar dvi paras“, – sakė Ph. Gunsonas.
Užsienio reikalų tarybos Lotynų Amerikos eksperto Willo Freemano teigimu, D. Trumpas greičiausiai nori, kad N. Maduro manytų, jog JAV yra pasirengusios imtis drastiškų veiksmų, įskaitant jo nužudymą.
D. Trumpo vieši pareiškimai, kad JAV imasi slaptų veiksmų Venesueloje, yra „aiškiausias signalas, kad tai yra psichologinė operacija, kurios tikslas – sukelti nerimą ir baimę“, – pabrėžė W. Freemanas.
Ar N. Maduro gali būti nuverstas?
N. Maduro yra silpnesnėje pozicijoje nei per D. Trumpo pirmąją kadenciją, tačiau vis dar tiki, kad sulauktų kariuomenės paramos.
„Jis gali turėti 20–30 proc. rinkėjų paramą, o tai nėra nereikšmingas skaičius, tačiau to akivaizdžiai nepakanka valdyti šaliai, ypač kai ką tik pavogei rinkimus“, – samprotavo Ph. Gunsonas.
„Jo tolesnis išlikimas valdžioje visiškai priklauso nuo sugebėjimo išlaikyti kariuomenės lojalumą“, – pridūrė ekspertas.
W. Freemano prognozuoja, kad N. Maduro liks poste net tuo atveju, jei JAV Venesuelai suduos karinį smūgį.
Jo teigimu, užuot tai daręs, D. Trumpas galėtų išsiderėti susitarimą, kuris jam leistų skelbti apie pasiektą sėkmę, pavyzdžiui, narkotikų ar migracijos srityje.
Nors D. Trumpo intervencionizmą jau kritikuoja didžiausių Venesuelos kaimynių Kolumbijos ir Brazilijos kairiųjų pažiūrų lyderiai, JAV prezidentas taip pat sulaukė ir palaikymo – iš kaimyninio Trinidado ir Tobago bei dešiniųjų valdomų šalių regione kaip, pavyzdžiui, Argentina ir Peru.
„Jeigu JAV pavyktų nuversti Maduro, būtų daug piktų viešų pareiškimų dėl jėgos panaudojimo Amerikos žemyne, tačiau privačiai daugelis lengviau atsikvėptų, jei tai iš tikrųjų suveiktų“, – sakė Ph. Gunsonas.
„Aš, žinoma, vis tik abejoju, ar tai tikrai suveiktų“, – pridūrė jis.
Kaip anksčiau rašė ELTA, trečiadienį JAV netoli Venesuelos perėmė naftos tanklaivį.
Lapkričio mėnesį Venesuela eksportavo daugiau nei 900 tūkst. barelių naftos per dieną. Tai buvo trečias didžiausias mėnesio vidurkis šiais metais, o valstybės valdoma įmonė PDVSA importavo daugiau naftos benzino, kuriuo atskiedžia savo ypač sunkią naftą.
Naftos eksportas yra pagrindinis Venesuelos pajamų šaltinis.
Nors JAV jau kurį laiką didino įtampą Venesuelos prezidentui N. Maduro, tačiau į šios šalies naftos srautus iki trečiadienio nesikišo.
Venesuelos vyriausybė griežtai pasmerkė prie šalies krantų JAV pajėgų surengtą tanklaivio šturmą. Tai „įžūlus užpuolimas ir tarptautinio piratavimo aktas“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos Karakase pranešime.