Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų apsvarstyti galimybę laikinai sustabdyti griežtų išlaidų taisyklių taikymą, jei Irano karas ir jo sukeltas energetikos sukrėtimas paaštrės.
„Jei Artimųjų Rytų krizė vėl paaštrėtų, turėtume rimtai apsvarstyti Europos atsako klausimą, kuris požiūriu ir priemonėmis mažai skirtųsi nuo to, kuris buvo taikytas reaguojant į (COVID) pandemiją“, – parlamentui sakė ji.
„Manome, kad tokiu atveju diskusijos apie galimą laikiną Stabilumo ir augimo pakto sustabdymą neturėtų būti tabu. Tai ne išimtis atskiroms šalims narėms, o bendra priemonė“, – pridūrė G. Meloni.
ES narėms taikomos išlaidų taisyklės, įpareigojančios jas išlaikyti valstybės deficitą žemiau 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skolą – žemiau 60 proc. BVP ribos.
Tačiau ES gali sustabdyti šių taisyklių taikymą išskirtinėmis aplinkybėmis ir krizių atveju, kaip jau padarė per koronaviruso pandemiją, kai šalims reikėjo paremti savo sunkumų ištiktas ekonomikas.
Italija 2025 m. nesumažino savo deficito tiek, kad jis nesiektų 3 proc. tikslo – deficitas sudarė 3,1 proc.
Kylančių energijos kainų, kurios išaugo prasidėjus JAV, Izraelio ir Irano karui, akivaizdoje G. Meloni vyriausybė laikinai sumažino degalų akcizus.
Tačiau ji nurodė, kad vyriausybė yra pasirengusi žengti toliau.
„Susidūrus su didžiausio pastaruoju metu matyto energetikos sukrėtimo rizika, tolesnio energijos, degalų ir vartojimo prekių kainų kilimo galimybe bei rizika, kad sutriks ištisos tiekimo grandinės ir sustos mūsų ekonomika, ministro pirmininko pareiga yra daryti viską, kas įmanoma“, kad kainos išliktų žemos, tvirtino ji.
G. Meloni neseniai lankėsi Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Katare, siekdama užtikrinti energijos tiekimą Italijai iš regiono, kuris, pasak jos, patenkina apie 15 proc. jos šalies poreikių.
Ji pranešė, kad netrukus taip pat lankysis Azerbaidžane.