Irano konflikto esmė - visai ne Iranas

Kadangi konfliktas trunka jau beveik savaitę ir nurimti nežada, „Respublika" pasidomėjo, ką apie susiklosčiusią situaciją mano muftijus Aleksandras BEGANSKAS ir saugumo srities ekspertas, pirmasis Atkurtos Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS.

Visi tokie karai didina galingųjų turtus

- Kas, jūsų nuomone, šiuo metu vyksta Irane? - „Respublika" paklausė Aleksandro BEGANSKO.

- Nieko labai išskirtinio aš nematau. Sakant paprastai, ajatola turėjo savo požiūrį į Izraelį bei JAV, joms tas požiūris nepatiko, todėl ajatolos nebeliko. O šiaip Izraelis ir JAV visuomet turėjo savo politinių-ekonominių tikslų, kuriuos dabar bando realizuoti Irano sąskaita.

Be to, reikia nepamiršti, kad vidiniai neramumai kėlė problemų Teheranui, o karas ir išorės agresija suveikė kaip vienijantis veiksnys, ilgam užtikrinantis valdžios stabilumą.

Galiausiai „netikėtas" karinis konfliktas nustumia į antrą planą Palestinos problemą, nes visų dėmesys sukoncentruotas į Iraną. Tad visų šalių viršūnės turėtų būti patenkintos, o kad dėl jų ambicijų kenčia paprasti žmonės, valdantiesiems nerūpi.

Viskas pasibaigs tuo, kad valdžioje matysime naujus veidus, kurie tęs seną politiką ir tiek.

- Iraniečiai atakuoja gretimas musulmoniškas arabų šalis. Pastarosios žada atsakyti tuo pačiu. Musulmonai pamiršo, kas rašoma Korane?

- Tai, kas vyksta regione, neturi nieko bendro su Koranu. Teheranui iš Vašingtono ir Tel Avivo buvo nurodyta žudyti musulmonus ir jis tai daro, todėl atakuojamos aplinkinės šalys. Skilimas tarp Irano ir arabų pasaulio, tarp sunitų ir šiitų buvo jau seniai, o šiuo metu jis tiesiog išnaudojamas.

Net kai buvo nužudytas aukštas Irano karininkas Kasemas Suleimanis, JAV prezidentas D.Trampas tiesiai šviesiai pasakė, kad buvo surengtas „spektaklis". Ir, tarsi patvirtindamas jo žodžius, Iranas į Izraelį paleido kelias raketas. Jokios žalos niekam jos nepadarė, bet už karininką „buvo atkeršyta".

Tuomet „spektaklis" buvo mažesnis, dabar - didesnis, o pasekmes jaučiami mes visi, nes nafta ir dujos jau brangsta. JAV tai naudinga, nes ji turi savas atsargas, bet tai kenkia Europai ir pagrindinei Amerikos konkurentei - Kinijai.

Be to, už regione sunaikintas bazes Amerika arabų pasauliui išstatys išpūstas sąskaitas, pagrįsdama tai „apsauga nuo Irano", nors jis nėra toks pavojingas, kaip bandoma parodyti.

Prisiminkime XX a. pabaigos Lietuvą, kai „dingdavo" automobiliai, o paskui „geradariai" juos už tam tikrą atlygį padėdavo surasti. JAV dabar elgiasi lygiai taip pat, nes ne tik persiskirsto rinkos, bet ir atsiranda galimybė kažkiek kompensuoti ir savo vidinę trilijoninę skolą.

Nebejoju, kad abejose barikadų pusėse yra žmonių, kurie tiki, jog „kovoja su blogiu" arba „ginasi nuo blogio", tačiau iš esmės visi tokie „karai", per kuriuos kenčia eiliniai žmonės, didina pasaulio galingųjų turtus.

- Kokią matytumėte šio karo baigtį?

- Manau, kad jis ilgai nesitęs ir viską lems tai, kiek Amerika norės „išsimušti" iš arabų šalių už „apsaugą". Prie JAV dar bando prisijungti britai, bet jie jau pavėlavo į „traukinį", tad jeigu kažką ir gaus, tai bus „trupiniai" nuo Vašingtono stalo.

Ilgai trunkančio chaoso niekam nereikia, todėl JAV šios „karvės" tikrai nežudys, nes tuomet ateityje, vėl prikaupus trilijoninių skolų, nebebus galimybių „melžti" nei Irano, nei kitų arabų šalių.

Interviu su saugumo srities ekspertu Audriumi BUTKEVIČIUMI:

- Karo veiksmai vyksta Irane ir gretimose valstybėse. Kariauja Afganistanas ir Pakistanas. Prasidėjo Trečiasis pasaulinis karas?

- Žinoma ne, bet tai, kas vysta, galima pavadinti karais dėl išteklių, dar vienu bandymu perskirstyti įtakų sferas ir iš naujo išsidalinti „gamtos gėrybes". Beje, tarp Pakistano ir Afganistano kilęs karinis konfliktas yra vienas pirmųjų karų dėl gėlo vandens ir tokių susidūrimų gali tik daugėti.

O jeigu atidžiai pažvelgsime į Ormūzo sąsiaurį, pamatysime, jog tai yra ne kas kita, kaip karas dėl naftos ir dėl efektų pasaulinei ekonomikai, kuriuos gali sukelti ir sukelia totalus naftos išteklių kontroliavimas.

Paaiškinsiu situaciją tiksliau. Daug kas, žvelgdami į JAV, Izraelio ir Irano karą, mato tik 48 aukštų valstybės pareigūnų nužudymą Teherane ir apšaudymus, kuriuos Iranas vykdo į JAV bazes bei jos sąjungininkes arabų šalyse. Bet jie praleidžia pro akis šio proceso esmę.

Pagrindinis konflikto dėmuo yra Kinija, kuri mėgino suformuoti pasaulinę bendraminčių grupuotę iš tokių valstybių kaip Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja, Kuba ir Venesuela.

Kadangi pasakos apie daugiapolio pasaulio atsiradimą ir XIX a. JAV prezidento Džeimso Monro (James Monroe) doktriną, pagal kurią JAV veikia išimtinai viename pusrutulyje, ir jos su Europa nesikiša į kitų šalių reikalus, yra skirtos tik neišmanėliams, realybėje galime labai aiškiai stebėti, kaip JAV vieną po kito eliminuoja Kinijos draugelius.

Iš pradžių į rimtą, nesibaigiantį konfliktą Ukrainoje buvo įvelta Rusija. Ir tik šitaip žvelgiant į rusų-ukrainiečių karą galima suvokti jo esmę.

Norintys pasigilinti, tegul peržiūri buvusio JAV ambasadoriaus Rusijoje, o vėliau - CŽV direktoriaus Viljamo Bernso (William Burns) keliones ir gal tada supras, kad vis dar vykstantis karas - ne Donbaso ar skriaudžiamų rusakalbių klausimas.

Antrieji į vietą buvo pastatyti Venesuelos, valstybės su didžiausiais pasaulyje išžvalgytais naftos ir dujų telkiniais, žmonės. Čia Kinija ne tik buvo rimtai įsitvirtinusi, bet ir turėjo, jos požiūriu, saugią angliavandenilių tiekimo bazę. Bet situacija pasikeitė per vieną naktį ir šiuo metu visa vietinės mafijos infrastruktūra puikiai dirba naujam šeimininkui.

Dabar matome, kaip buvo bandoma susitvarkyti su Iranu. Ar JAV pavyks tai padaryti, tuojau pasikalbėsime, bet Iranas įveltas į rimtą konfliktą, ir Artimuosiuose Rytuose prasidėjęs karas net labai tenkina Ameriką.

Naftos tiekimai jau sutrikdyti, jos kainos auga, kas reiškia, kad tiek Kinijos, tiek ES ekonomikos patirs didžiulį smūgį, o ES bus priversta sėsti ant amerikietiškos angliavadenilių „adatos". Tiesa, Europai tai nebaisu, nes jie buvo pratę prie „rusiškos adatos".

Šiaurės Korėjos situacija - kaip reta nestabili, nes užtenka tik „nusičiaudėti" ir garsioji fronto linija, skirianti padalintą šalį, virs kruvinu mūšio lauku. Tai lemia, kad dar vienas Kinijos sąjungininkas gali būti įveltas į sudėtingą karą, nes Pietų Korėja - perspektyviausia ir efektyviausia ginklų gamintoja pasaulyje.

Kalbant apie kitus kiniškos dramos dalyvius, dar yra Kuba, bet ji sėdi, tyli ir stengiasi likti nepastebėta, nes artėjančio visuotinio karo fone JAV ilgai laikyti „nepaskandinamą lėktuvnešį" šalia savo krantų yra taip pat pavojinga, kaip kinams laikyti Taivaną.

- Bet ar viskas taip paprasta?

- Kalbant apie JAV satelitus, kurie prekiavo nafta tik su JAV leidimu (arabiškos monarchijos), šiandien juos apšaudo broliai musulmonai šiitai, todėl vėl turime potencialų sunitų ir šiitų konfliktą. Tai Jungtinėms Valstijoms leidžia kurti chaosą, kurį tik jos gali suvaldyti ir, pasinaudodamos sunitų monarchų gynimo pretekstu, dar labiau sustiprinti prekybos nafta kontrolę.

Nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, anglosaksai nuolat naudojosi sunitais kaip „geraisiais musulmonais", tad tai bus daroma ir dabar.

Kaip matome, Kinija paliekama be ją dengusių sąjungininkų, o naftos kontrolė pereina į JAV rankas. Kinijos ekonomika, tiek išbrangus naftai, toli nebenuvažiuos, ES ekonomika taps dar labiau priklausoma nuo JAV malonės, arabai nebeturės kur dėti naftos pertekliaus ir, visam pasauliui „sėdus į balą", tik viena šalis liks „baltu, švariu kostiumu".

Tiek Kinija, tiek Rusija puikiai supranta situacijos nepalankumą joms, todėl įvelti JAV į ilgalaikį konfliktą, kokiu gali tapti Iranas, yra šventas reikalas. Ir jau šiandien įvairaus plauko ekspertai skaičiuoja, kiek laiko amerikietiškiems lėktuvnešiams, iš kurių daužomas Iranas, užteks amunicijos.

Jeigu tai pilno intensyvumo kariniai veiksmai, kovinio komplekso užteks 7-8 dienoms, jeigu žemo - iki 10-ies dienų. Norint kariauti ilgiau, teks pildyti amunicijos atsargas, ko padaryti atviroje jūroje ir atakuojant priešininkui, neįmanoma. Be to, kai kurios sistemos gali būti užtaisomos tik uostuose.

Tai arba JAV teks keisti šiuo metu kovose dalyvaujančius savo lėktuvnešius kitais, bet kol kas galimos rotacijos nesimato, arba jos atsidurs sudėtingoje padėtyje. Jau šiandien darosi aišku, kad tos pranašystės, kurias D.Trampui išsakė JAV centrinė vadavietė apie tai, jog šalis neturi pakankamai amunicijos tokio intensyvumo konfliktui, pradeda pildytis

Iranas yra keturis kartus didesnis negu Irakas. Tai - seniausia pasaulyje imperija. Europiečiai kovojo su persais tais legendiniais laikais, kai Maratono slėnyje ir ties Termopilais juos stabdė Sparta ir Atėnai. Tai valstybė, turinti ne tik seną tradicinę, bet ir labai seną imperinio valdymo sistemą, todėl galvoti, kad su ja pavyks lengvai susidoroti, neverta.

- Ir kas toliau?

- Priklausau tai grupei ekspertų, kurie mano, kad D.Trampas padarė jam būdingą, nieko negirdinčio, pasipūtusio vadovo klaidą ir įvėlė JAV į karą, kuriam reikalingi visai kitokių apimčių ištekliai.

Ši situacija paveiks padėtį kituose frontuose, nes JAV vis daugiau išteklių ir rezervų skiriant karui su Iranu, bus susilpnintos kitos gynybinės linijos.

Visai neseniai Pitas Hegsetas (Pete Hegseth), JAV karo ministras, (nors nesąmonė taip pervadinti Gynybos ministeriją) pasiūlė D.Trampui trūkstamus ginkluotės kiekius perimti iš sandėlių, dislokuotų JAV strateginėse gynybos kryptyse, kurios dengia Taivaną ir kitas potencialias problemines vietas.

Tai reiškia, kad naujo konflikto atveju, JAV išgabenus karinius rezervus, o Kinijai pabandžius pasiimti Taivaną, amerikiečių galimybės čia veikti bus labai ribotos. Nebent būtų sugalvota pamosikuoti branduoliniu vėzdu, bet ką juo šiandien dar išgąsdinsi?

Kaip matome, situacija nėra paprasta. Planas, kuris JAV atrodė labai gražiai organizuotas, ir buvo tikimasi, kad po kelių smūgių sugriuvus Iranui bus galima skelbti apie efektyvų jo realizavimą, atsirėmė į realybę, nes Iranas ginasi.

Tiekimai jam eina ir iš Kinijos, ir iš Rusijos, todėl mūsų mielajam skaitytojui siūlome įsigyti ne vieną lašinių paltį, druskos, degtukų ir pasiruošti geriamojo vandens atsargas, nes karas jau atėjo iki mūsų, todėl vėliau viskuo pasirūpinti bus problematiška. Kas tuo abejoja, gali nuvažiuoti iki artimiausios kolonėlės ir pažvelgti į degalų kainas.

Nesinori būti blogu pranašu, bet, jeigu aš esu teisus ir JAV tikslas yra perimti naftos produktų prekybos kontrolę taip paveikiant pagrindines pasaulines ekonomikas, Europai, kuriai priklauso ir Lietuva, naujų problemų „porcijos" maža nepasirodys.