1 nuotr.Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis ketvirtadienį paskelbė, kad jo prisodrinta branduolinė medžiaga liko „po neseniai vykusio karo su Izraeliu metu apgriautų objektų griuvėsiais“.
„Visa mūsų medžiaga yra... po susprogdintų objektų griuvėsiais“, – duodamas per televiziją parodytą interviu sakė A. Araghchis, pridurdamas, kad Irano atominės energijos organizacija vertina atsargų būklę ir galimybes jomis naudotis.
Šios remarkos buvo išsakytos po to, kai antradienį Iranas ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) susitarė dėl naujos bendradarbiavimo sistemos. Po birželį 12 dienų trukusio karo su Izraeliu, per kurį Izraelis ir JAV smogė Irano branduoliniams objektams, Teheranas buvo sustabdęs ryšius su agentūra.
Iranas apkaltino TATENA, kad ji tinkamai nepasmerkė šių smūgių.
Interviu metu A. Araghchis primygtinai tvirtino, kad pagal naująją sistemą JT branduoliniai inspektoriai į branduolinius objektus gali patekti tik gavę Irano aukščiausiosios saugumo institucijos – Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos pritarimą.
Jis teigė, kad susitarime atskirti branduoliniai objektai, kurie buvo užpulti per karą, ir kiti objektai, kurie nenukentėjo, pavyzdžiui, Bušero reaktorius šalies pietuose.
Galimybę patekti į nesugadintus objektus „kiekvienu konkrečiu atveju svarstys Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba“, sakė A. Araghchis, pridurdamas, kad smūgių taikiniu tapusiu objektų atžvilgiu situacija yra „sudėtingesnė“.
„Kol kas jokių veiksmų nesiimama, kol Iranas įgyvendins būtinąsias priemones, susijusias su aplinkos apsaugos ir saugos klausimais“, – sakė jis, omenyje turėdamas per antskrydžius nukentėjusias vietas.
„Šiuo metu darbotvarkėje nėra numatyta jokių patikrinimų“, – pridūrė jis.
Trečiadienį TATENA vadovas Rafaelis Grossi sakė, kad susitarimas apima „visus Irano objektus ir įrenginius“ ir jame yra „aiškiai apibrėžtos patikrinimų procedūros“.
Birželio pabaigoje R. Grossi teigė, kad, pasibaigus karui su Izraeliu, Irano turimų prisodrintų medžiagų buvimo vieta yra nežinoma.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje agentūra nurodė, kad birželio 13 d., kai prasidėjo konfliktas, Iranas turėjo maždaug 440,9 kg iki 60 proc. prisodrinto urano.
Iki 60 proc. grynumo prisodrintas uranas beveik prilygsta prisodrintam iki maždaug 90 proc., o būtent tokio lygio ir reikia atominiams ginklams gaminti.
Vakarų šalys kaltina Iraną siekiu pasigaminti atominį ginklą – Teheranas šį kaltinimą nuolat neigia, tvirtindamas, kad jo branduolinė programa vykdoma taikiems tikslams.
Rugpjūčio pabaigoje Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, remdamosi tuo, kad Iranas ir toliau nesilaiko savo įsipareigojimų pagal 2015 m. sudarytą branduolinį susitarimą, inicijavo veiksmus, kuriais siekiama vėl įvesti minėtame susitarime numatytas JT sankcijas.
Jos davė Iranui mėnesį deryboms, kol vėl įsigalios sankcijos.
Iranas šį žingsnį pavadino „neteisėtu“, o A. Araghchis pakartojo, kad jei sankcijos vėl bus taikomos, neseniai sudarytas susitarimas su TATENA „nebegalios“.
