G7 sąjungininkai spaudžia JAV planų Irane

Praleidęs pirmąją susitikimo dieną netoli Paryžiaus įsikūrusiame istoriniame vienuolyne, paverstame prabangiu viešbučio kompleksu, M. Rubio atvyko į Vo de Sernė abatiją visą dieną vyksiančioms deryboms su savo kolegomis iš pirmaujančių pramoninių demokratijų.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas sakė, kad tarptautinė bendruomenė turi dar glaudžiau bendradarbiauti, nes dabar susiduria su dviem karais, kuriuose bendradarbiauja Rusija ir Iranas, įskaitant karą, kurį sukėlė Maskvos invazija į Ukrainą.

„Turime stiprinti savo vienybę. Atsižvelgdami į tai, kad Iranas ir Rusija glaudžiai bendradarbiauja, turime dar labiau susivienyti“, – žurnalistams pareiškė J. Wadephulas.

Jis prieš derybas Vokietijos radijui teigė, kad sąjungininkai turi žinoti, „kaip JAV elgsis“ Irane. M. Rubio, pasak jo, „galbūt paaiškins tai tiksliau“.

Nukrypstant nuo įprasto protokolo, susitikimo pabaigoje nebus bendro komunikato, o tai galimai rodo atstumą tarp JAV ir jų sąjungininkių. Vietoj to šiais metais G7 pirmininkaujanti Prancūzija paskelbs pareiškimą, sakė diplomatinis šaltinis, kuris prašė jo neįvardyti.

„Dėl pasaulio“

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministrė Yvette Cooper paragino rasti „greitą šio konflikto sprendimą, kuriuo būtų atkurtas stabilumas regione“.

Ji pakartojo nuogąstavimus dėl besitęsiančios faktinės Irano vykdomos svarbaus Hormūzo sąsiaurio blokados, dėl kurios smarkiai išaugo pasaulinės naftos kainos, o laivai buvo priversti stovėti eilėse, kad galėtų praplaukti per šį energetikos „butelio kaklelį“.

„Tiesą sąkant, Iranas negali tiesiog laikyti pasaulio ekonomikos įkaite dėl sąsiaurio, kuris susijęs su tarptautiniais laivybos maršrutais ir laivybos laisve“, – tvirtino ji.

Tai pirmoji M. Rubio kelionė į užsienį nuo tada, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo karą, kurio metu, be kita ko, žuvo aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei.

Prieš išvykdamas į Prancūziją M. Rubio ketvirtadienį nurodė, kad visų G7 valstybių „interesas“ yra siekti Hormūzo sąsiaurio atidarymo.

„Prezidentas daro paslaugą ne tik Jungtinėms Valstijoms ir mūsų žmonėms. Tai daroma dėl pasaulio“, – pažymėjo jis.

„Parankus Putinui“

Dalyvaujant Ukrainos užsienio reikalų ministrui Andrijui Sybihai, Europos ministrai nori pabrėžti, kad parama Kijevui negali būti pamiršta praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios.

„(Rusijos prezidentas Vladimiras – ELTA) Putinas ciniškai tikisi, kad eskalacija Artimuosiuose Rytuose nukreips mūsų dėmesį nuo jo nusikaltimų Ukrainoje“, – sakė J. Wadephulas.

„Toks manymas neturi išsipildyti“, – akcentavo jis ir kartu perspėjo, kad bet koks kompromisas dėl Ukrainos gynybos pajėgumų „būtų parankus Putinui“.

Komentuodamas susitikimą, M. Rubio tinkle „X“ parašė, kad pakartojo, „jog prezidentas (Donaldas – ELTA) Trumpas yra įsipareigojęs kuo greičiau pasiekti paliaubas ir suderėtą Rusijos ir Ukrainos karo sprendimą“.

Prancūzija nori išplėsti elitinio G7 klubo, kurio ištakos siekia pirmąjį G6 viršūnių susitikimą, 1975 m. surengtą netoliese esančioje Rambujė pilyje, ir kurį šiuo metu sudaro Kanada, Vokietija, Prancūzija, Italija, Japonija, JK ir JAV, apimtis.

Ji pakvietė užsienio reikalų ministrus iš svarbių besiformuojančių rinkų Brazilijos ir Indijos, taip pat iš Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos. 

Šis renginys vyksta prieš birželio mėnesį Prancūzijos Alpių Kurorte Eviane vyksiantį G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriam pirmininkaus prezidentas Emmanuelis Macronas.

Pietų Afrikos prezidentūra ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtonas paragino Paryžių į šį viršūnių susitikimą nekviesti prezidento Cyrilo Ramaphosos. Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pažymėjo, kad buvo pakviesta ne Pietų Afrika, o Kenija.

„Mes nepasidavėme jokiam spaudimui“, – teigė jis.