3 nuotr.Lenkijos dešiniųjų parlamentarui Gžegožui Braunui (Grzegorz Braun) pareiškus, kad Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijoje veikusioje Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje nebuvo jokių dujų kamerų, jo pareiškimais susidomėjo teisėsauga. Apie tai praneša RMF 24.
„Skandalingas ir veidmainiškas G.Brauno pareiškimas, kuriame jis neigia dujų kamerų buvimą Aušvico koncentracijos stovykloje, yra ne tik neigimo aktas - nusikaltimas, už kurį pagal Lenkijos įstatymus numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taip pat tai - aukų atminimo įžeidimo aktas", - piktinosi Aušvico-Birkenau valstybinio muziejaus direktorius.
Vieno iš Varšuvos rajonų prokuratūra paskelbė, kad atlieka tyrimą dėl G.Brauno per radijo transliaciją išsakyto nacių nusikaltimų, įvykdytų Aušvico koncentracijos stovykloje, neigimo.
Tokie veiksmai numatyti Nacionalinės atminties instituto įstatymo 55 str.
„Kiekvienas, kuris viešai ir priešingai faktams neigia nusikaltimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų", - sakoma pareiškime.
Kalbėdamas per radiją liepos 10 d. G.Braunas suabejojo dujų kamerų egzistavimu, pavadindamas tai „klastote".
„Mes vienareikšmiškai smerkiame niekšišką ir niekingą Lenkijos europarlamentaro G.Brauno pareiškimą, neigiantį dujų kamerų egzistavimą Aušvico mirties stovykloje, - pasipiktino Izraelio užsienio reikalų ministerija. - Šis akivaizdus Holokausto neigimas kursto antisemitizmą, sėja neapykantą ir niekina milijonų nacių nužudytų žmonių atminimą.
Tai visiškai nepriimtina. Lenkijos vyriausybė teisingai pareikalavo nedelsiant atlikti tyrimą dėl G.Brauno. Jis turi atsakyti už šiuos nusikaltimus. Ir kuo greičiau, tuo geriau."
G.Braunas - Lenkijos politikas, eseistas, akademinis dėstytojas, režisierius ir scenaristas. Lenkijos Seimo (2019-2024 m.) ir Europos Parlamento (nuo 2024 m.) narys.
Jis laikosi antiamerikietiškų, antiukrainietiškų, antiprotestantiškų, anti-LGBT, antisemitinių ir prorusiškų įsitikinimų, pritardamas lenkų ultranacionalistams ir tradicionalistams katalikams.
Jo veiklai Seime buvo būdinga prorusiška pozicija ir virtinė antisemitinių incidentų, įskaitant Lenkijos žydų vadinimą „Lenkijos priešais" ir „šėtoniško kulto" nariais. 2023 m. jis sužlugdė paskaitą apie Holokaustą.
Gegužės 6 d. Europos Parlamentas šalies prokuratūros prašymu panaikino Lenkijos europarlamentaro ir kandidato į prezidentus G.Brauno neliečiamybę.
Atitinkamas sprendimas buvo priimtas Briuselyje dėl incidento, įvykusio dar 2023 m. gruodį.
Tada G.Braunas, po iškilmingo menoros įžiebimo Lenkijos Seime, demonstratyviai užgesino ją gesintuvu.
Už tai jis buvo pašalintas iš sesijos ir nubaustas.
