1 nuotr.Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos fon der Lejen (Ursula von der Leyen) lapkričio 17 d. laiške ES šalių vadovams daroma prielaida, kad karas Ukrainoje turėtų baigtis iki kitų metų pabaigos. Apie tai, remdamasi dokumento kopija, rašo „Evropeiskaja pravda".
Perspektyvos
Planuodama finansinę pagalbą Ukrainai 2026 ir 2027 metams, EK rėmėsi tuo, kad karas Ukrainoje turėtų baigtis 2026 m. pabaigoje.
„Ukrainos finansavimo deficitas yra ženklus. Atsižvelgiant į preliminarias Tarptautinio valiutos fondo prognozes, ir su sąlyga, kad karas bus užbaigtas iki 2026 m. pabaigos, bei atsižvelgiant į ES, valstybių narių ir tarptautinių partnerių pažadėtą paramą, Ukraina vis tiek susidurs su didžiuliu trūkumu, kurio nepavyks įveikti nepritraukus naujo finansavimo", - sakoma EK vadovės laiške.
U.fon der Lejen priminė, kad 2025 m. spalį Europos Vadovų Taryba įsipareigojo išspręsti skubius Ukrainos finansavimo poreikius 2026-2027 metams, įskaitant karinius bei gynybos klausimus ir nustatė pagrindinius rodiklius: finansavimas turėtų būti greitai prieinamas, o pirmosios išmokos atliekamos 2026 m. antrojo ketvirčio pradžioje; bet koks naujas finansinis paketas neturėtų sudaryti Ukrainai papildomos fiskalinės naštos; finansavimas turėtų būti lankstus, kad būtų atsižvelgta į neaiškumus dėl tikslių finansavimo poreikių; turi būti užtikrintas teisingas Ukrainos finansavimo naštos paskirstymas su ES tarptautiniais partneriais.
Prieš porą dienų buvo pranešta, kad, remiantis EK skaičiavimais, 2026 m. Ukrainai reikės 71 mlrd. eurų viršijančio finansavimo iš išorės. Daugiau nei 51 mlrd. eurų bus skirta kariniams poreikiams.
Pažadai
Siekdama nuraminti susirūpinusią Belgiją, EK pasiūlė dideles garantijas Ukrainai suteikiamai 140 mlrd. eurų paskolai.
Anot EK, Belgija nebus palikta viena spręsti teisinių ar finansinių pasekmių, susijusių su šalyje esančio Rusijos turto panaudojimu. Apie tai rašo „Politico".
Leidinys susipažino su vidiniu pranešimu, kuris buvo pridėtas prie pirmadienį ES sostinėms išsiųsto laiško. Jame EK pirmininkė U.fon der Lejen teigė, kad ES šalys yra pasirengusios prisiimti Rusijos atsakomųjų veiksmų riziką.
Dar viena nuolaida Belgijos premjerui Bartui De Veveriui (Bart De Wever) - EK pareiškė, kad ES šalys prisiims riziką ir po to, kai bus panaikintas turto įšaldymas.
Belgija baiminasi, kad panaudojusi rusų turtą sulauktų Rusijos teisinių veiksmų, nes sankcionuotos lėšos laikomos Briuselyje įsikūrusiame finansiniame depozitoriume „Euroclear".
B.De Veveris iš kitų bloko šalių reikalauja finansinių garantijų, kad galėtų gintis nuo Kremliaus teisininkų, kurie galėtų įtikinti teismą grąžinti pinigus Maskvai.
Šis klausimas kelia didelį susirūpinimą Belgijai, pasirašiusiai dvišalę investicijų sutartį su Rusija dar 1989 m.
„Garantijos taip pat apimtų riziką, kylančią iš dvišalių sutarčių, susijusių su Rusijos turto įšaldymu", - rašė U.fon der Lejen.
Pranešime pateikiamos dar dvi finansavimo galimybės, kurias reikėtų apsvarstyti, jei Rusijos turtas nebūtų panaudotas paskolai finansuoti.
Abiem atvejais ES turėtų remti Ukrainą iš savo kišenės.
