1 nuotr.Planai Estijoje atidaryti de facto Taivano ambasadą atidėti dvejiems metams, kilus ginčui dėl jos pavadinimo ir estų susirūpinimo dėl Kinijos atsakomųjų veiksmų, pirmadienį pranešė Japonijos leidinys „Nikkei Asia“.
2023 m., prieš tuometinio užsienio reikalų ministro Joseph Wu vizitą į Baltijos regioną, Estija paskelbė leisianti įsteigti ne diplomatines pareigas atliekančią įstaigą, kurios veikla bus sutelkta į prekybą ir kultūrinius mainus.
Taipėjus siekė Taline atidaryti „Taivaniečių atstovybę“ – tokiu pačiu pavadinimu, koks buvo duotas atstovybei Lietuvoje.
Pasak Japonijos leidinio, Estija su tokiu pavadinimu galiausiai nesutiko, nuogąstaudama dėl galimo griežto atsako iš Kinijos.
Japonijos naujienų portalas taip pat citavo du šaltinius, minėjusius Kinijos ekonomines sankcijas Lietuvai po Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje, ir teigusius, kad tokioje situacijoje Estija vargu ar sulauktų pagalbos iš kitų ES šalių.
Kinija laikosi pozicijos, esą „Taivano“ ar „taivaniečių“ minėjimas įstaigos pavadinime prieštarautų jos „vienos Kinijos“ politikai, o Estijos užsienio reikalų ministerija, pasak Japonijos leidinio, užtikrino Azijos milžinę, kad šio principo laikysis.
„Nikkei Asia“ pranešė, kad Estijos užsienio reikalų ministerija patvirtino kabineto sprendimą leisti įsteigti nediplomatinę „Taipėjaus atstovybę“, tačiau teigė, kad dar negavo oficialaus prašymo ją atidaryti.
Portalas „Taiwan News“ primena, kad Taivanas pradėjo steigti de facto ambasadas Rytų Europoje paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o paskutinė iš jų buvo atidaryta 2022 m. Vilniuje.
Šis Lietuvos žingsnis sukėlė aršų Kinijos atsaką: ji išsiuntė Lietuvos ambasadorių Pekine ir įvedė prekybos apribojimus bei ekonomines sankcijas.
