1 nuotr.Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad dar nėra tinkamų sąlygų kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, nors kiek anksčiau Prancūzijos ir Italijos lyderiai buvo išsakę nuomonę, jog atėjo laikas šį komunikacijos kanalą atgaivinti.
„Kada nors teks pradėti derybas, taip pat ir su prezidentu Putinu, o kol kas atliekama daug darbo. Deja, nematome jokių ženklų, kad prezidentas Putinas ketintų kalbėtis“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho.
„Dar nepriėjome šio taško, tačiau tikrai tikimės, kad ateityje tokios derybos įvyks ir galiausiai atneš taiką Ukrainai“, – pridūrė ji.
Gruodžio viduryje vykusiame viršūnių susitikime pasiekus susitarimą dėl finansavimo Ukrainai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, jo nuomone, Europai būtų naudinga pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Manau, kad mūsų, europiečių ir ukrainiečių, interesais yra rasti tinkamą pagrindą šių diskusijų atnaujinimui“, – sakė jis, pridurdamas, kad europiečiai turėtų rasti būdų tai padaryti „artimiausiomis savaitėmis“.
Panašią nuomonę penktadienį išsakė ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.
„Manau, kad atėjo laikas Europai ir Rusijai pasikalbėti“, – savo metinėje spaudos konferencijoje Romoje sakė ji.
„Jei Europa nuspręs dalyvauti šiame derybų etape, bet derėsis tik su viena iš konflikto šalių, bijau, kad jos teigiamas indėlis galiausiai bus ribotas“, – paaiškino G. Meloni.
Italijos ministrė pirmininkė pridūrė, kad deryboms dėl Ukrainos galėtų būti paskirtas specialusis pasiuntinys.
Šie dviejų ES įtakingų politikų raginimai pasigirdo Europai siekiant padidinti savo įtaką JAV prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamoms deryboms užbaigti Rusijos pradėtą karą.
D. Trumpas ne kartą kalbėjosi su V. Putinu, o JAV derybininkai surengė keletą derybų raundų su savo kolegomis iš Kremliaus.
Europa ir Ukraina kartu su JAV rengia naują taikos pasiūlymą, kuris būtų priimtinesnis Kyjivui už anksčiau D. Trumpo administracijos pasiūlytą 28 punktų taikos planą.
Bet koks spaudimas derėtis su V. Putinu tikriausiai susidurtų su pasipriešinimu iš griežčiau Rusijos atžvilgiu nusiteikusių šalių prie rytinės bloko sienos, įskaitant Baltijos šalis, priduria naujienų agentūra AFP.
