Donaldo Trampo pretenzijos į Grenlandiją skaldo Vakarus

Po sėkmingos karinės operacijos Venesueloje, kai buvo pagrobtas šalies lyderis Nikolasas Maduras (Nicolas Maduro), jis ėmė atvirai to reikalauti.

Baltųjų rūmų vadovas teigia, kad ties Danijos karalystės autonomijos krantais jau plaukioja Rusijos ir Kinijos povandeniniai laivai, o salos gynybą sudaro tik du šunų kinkiniai. Apie tai informuoja „The Wall Street Journal".

Vašingtonas smogė pirmas

Tokie D.Trampo pareiškimai sukėlė Grenlandijos valdžios ir vietos žmonių, kurie nepritaria prijungimui prie JAV, pasipiktinimą. Iniciatyvos nepalaikė ir Europa, o kelios šalys salos gynybos stiprinimui nusiuntė į Grenlandiją savo karius. Tiesa, viena pirmųjų karius pasiuntusi Vokietija savo kontingentą jau sugrąžino namo.

Reaguodamas į europiečių veiksmus, D.Trampas paskelbė įvedantis 10 proc. muitus Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai. Jie įsigalios vasario 1 d., nuo birželio padidės iki 25 proc. ir galios iki galutinio salos įsigijimo.

Sausio 19 d. D.Trampas apkaltino Daniją tuo, kad ji per 20 metų nesugebėjo Grenlandijos regione pašalinti „rusiškos grėsmės".

JAV prezidentas rašė, kad dabar pats laikas išspręsti šią problemą.

Įdomu tai, kad Amerikos lyderio teiginius apie Rusijos ir Kinijos povandeninius laivus prie salos krantų paneigė NATO susitikimuose dalyvavę diplomatai.

Vietos gyventojai taip pat nėra matę jokių laivų.

Piktas laiškas

D.Trampas laiške Norvegijos ministrui pirmininkui Jonui Garui Stiorei (Jonas Gahr Store) pareiškė, kad nesulaukęs Nobelio taikos premijos nebejaučia pareigos galvoti vien tik apie taiką. Nors taika ir toliau bus pagrindinis prioritetas, D.Trampas, pabrėžė dabar galėsiąs galvoti apie tai, kas yra gerai ir tinkama JAV.

Savo žinutėje Norvegijos premjerui JAV lyderis išsakė abejones dėl Danijos teisių į Grenlandiją ir pakartojo norą kontroliuoti salą. Pasak jo, kol JAV nekontroliuoja šios teritorijos, pasaulis negali jaustis saugus.

Sąjungininkų takoskyra

Europa rengiasi atremti D.Trampo, kuris grasina įvesti muitus kelioms šalims, nes jos prieštarauja jo užmojams dėl Grenlandijos, šantažą. Tai pirmadienį pareiškė Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas. „Europa duos vieningą, aiškų atsaką, ir dabar mes kartu su savo partneriais rengiame atsakomąsias priemones", - pažymėjo jis.

Europa, reaguodama į situaciją Grenlandijoje, gali uždrausti JAV naudoti regione esančias karines bazes.

Toks žingsnis neabejotinai dar labiau padidintų esamą įtampą ir paskatintų D.Trampą išvesti amerikiečių karius iš žemyno, nors to nenori nė viena iš pusių.

Komentuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus Išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas, dimisijos pulkininkas Ignas STANKOVIČIUS:

Mano vertinimu, visos šios skambios D.Trampo kalbos taip ir liks kalbomis. Pradėkime nuo to, kad saugumo, į kurį jis apeliuoja, klausimai sprendžiami visiškai kitaip. Be to, amerikiečiai turi sutartis, leidžiančias jiems saloje statyti karines bazes ar kitus objektus bei naudoti šį placdarmą potencialių priešininkų raketų stebėjimui ar, esant reikalui, jų perėmimui.

Problemą gilina tai, kad visi, kalbant apie Grenlandiją, girdi tai, ką nori, todėl reali situacija nustumiama į šalį.

Grįžtant prie D.Trampo, galimai, jisai, kaip ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nori patekti į istoriją, kaip JAV ribas išplėtęs lyderis. Siekia pripažinimo ir įvertinimo, nors realiai elgiasi kaip nelabai protingas, kadangi dauguma JAV piliečių (remiantis apklausomis, daugiau negu 60 proc.) tokiems veiksmams nepritaria. Tad jis, jeigu sugalvoti plėsti JAV ribas ir dar panaudotų tam karines pajėgas, nieko apčiuopiamo nelaimėtų. Nebent jis taip taiko į savo ribotą pasekėjų ratą, kas tikrai negarantuoja respublikonams pergalės rudenį vyksiančiuose tarpiniuose rinkimuose.

Žvelgiant į situaciją giliau, kyla pagrįstų abejonių dėl D.Trampo strateginių gebėjimų. Šiandien pasauliniame lygmenyje ekonominiam vystymuisi didžiausią įtaką daro ne teritorijos, o technologijos ir ištekliai, todėl, tarkim Kinija stiprina savo įtaką Afrikoje bei Lotynų Amerikoje. Kinai kuria ekonominį pagrindą tolesniam progresui, todėl jeigu JAV nori šį procesą sulėtinti, ji turėtų mėginti atkirsti Kiniją nuo potencialių žaliavų šaltinių.

Juolab kad analogiškai Amerika jau elgėsi ir anksčiau - panašiai situacija susiklostė per Antrąjį pasaulinį karą. Tuomet Japonijos imperijai trūko išteklių ekonomikos plėtrai, todėl ji nusprendė jų „ieškoti" netoliese buvusiose Vakarų šalių kolonijose. JAV suprato, kad jeigu japonų nesustabdysi, stiprės ne tik jų ekonomika, bet ir karinis potencialas, todėl pradėjo juos spausti. Būtent tai paskatino dviejų valstybių konfliktą, kuris vėliau peraugo į atvirą karą.

Grenlandija yra tarp Arkties ir Atlanto vandenynų, o pagal jūrų teisę, kas valdo salą, tas valdo ir šalia jos esančius teritorinius vandenis. Mokslininkai teigia, kad Arkties vandenyno dugne slypi klodai naudingųjų iškasenų. Galimai D.Trampas siekia perimti ne tik salą, bet ir tai, kas slypi vandenyse aplink ja, taip bandydamas neprileisti prie šių išteklių kinų ar rusų. Tačiau tokiu atveju galime kalbėti apie ilgalaikę strategiją, kurios vaisiais, greičiausiai, pasinaudotų nebent jo vaikai ar anūkai. Nes išgauti šiuos išteklius yra sunku ir sudėtinga, todėl šiandien tai nebūtų ekonomiškai naudinga.

Galiausiai, galbūt tokiu būdu D.Trampas siekia priminti, kad JAV ne tik buvo, bet vis dar yra „pasaulio policininkas". Tam Amerika turi būti visais atžvilgiais pirmaujanti, tačiau ir taip nebėra. Senasis Pasaulis (Europa ir Jungtinė Karalystė) turi daugiau gyventojų.

Teiginiai, esą amerikiečių technologijos pažangesnės už europiečių, yra pasakos. Vienintelė sritis, kur JAV pirmauja, yra karinė, nes pati Amerika, žadėdama visokeriopą apsaugą, netiesiogiai ragino Europą nevystyti savo karinės pramonės, todėl šioje srityje mes šiandien atsiliekame. Bet tas atsilikimas, jeigu JAV nekaišios pagalių į ratus, - laikinas.

Europa jau „bunda" - ir pati mėgina tvarkytis, ir pasirašė laisvos prekybos sutartį su Pietų Amerika, taip sukurdama didžiulį, nemažą ekonominį potencialą turintį konglomeratą. Tikėtina, D.Trampas tai supranta, todėl skuba ir net bando grasinti sąjungininkams, tačiau, kaip sakiau, abejoju, ar taip jis kažką pasieks, nes tokių veiksmų nepalaiko ir patys amerikiečiai.