Donaldas Trumpas kreipėsi į tautą: žadėjo ekonomikos bumą ir kaltino Joe Bideną

„Labas vakaras, Amerika. Prieš vienuolika mėnesių paveldėjau netvarką, ir dabar ją tvarkau“, – pareiškė jis, sakydamas tiesioginę kalbą iš Baltųjų rūmų, kuri nuskambėjo baigiantis pirmiesiems jo valdymo metams po sugrįžimo į prezidento postą.

79-erių D. Trumpas susiduria su stiprėjančiu rinkėjų pykčiu dėl įperkamumo klausimo, nepaisant jo pastangų atmesti tai kaip demokratų „apgaulę“, o tai sukėlė nuogąstavimus respublikonų gretose, kad jie gali būti nubausti 2026 m. kadencijos vidurio rinkimuose.

Tačiau milijardierius prezidentas primygtinai tvirtino, kad nerimą amerikiečiams keliančios degalų ir maisto prekių kainos „sparčiai krenta, ir tai dar ne pabaiga“.

Be to, D. Trumpas netikėtai paskelbė, kad 1 mln. 450 tūkst. JAV kariškių iki Kalėdų gaus 1 tūkst. 776 dolerių (maždaug 1 tūkst. 512 eurų) dydžio „kario dividendų“ premijas, kurios bus apmokėtos naudojant pajamas, gautas iš muitų.

Jis pridūrė, kad ši konkreti suma buvo pasirinkta galvoje turint JAV įkūrimo metus – šalis kitąmet švęs 250-ąsias šio įvykio metines.

D. Trumpas tuomet pažymėjo, kad „mes esame pasirengę ekonomikos bumui, kokio pasaulis dar nėra matęs“ 2026 m., kai JAV kartu su Kanada ir Meksika bendromis jėgomis surengs FIFA pasaulio futbolo čempionatą.

Nors Baltieji rūmai reklamavo šią kalbą kaip progą D. Trumpui išdėstyti savo likusio antrosios kadencijos laikotarpio ekonominę darbotvarkę, nemažą dalį jos sudarė išpuoliai prieš pažįstamus taikinius.

Jis vis niršo ant J. Bideno, demokratų ir migrantų, kurie, pasak jo, „pavogė amerikiečių darbus“.

Demokratai po kalbos davė atkirtį – senatorius Chuckas Schumeris pareiškime teigė, kad D. Trumpas „ką tik parodė, jog gyvena burbule, visiškai atitrūkusiame nuo realybės, kurią mato ir jaučia paprasti amerikiečiai“.

„Faktai rodo, kad kainos kyla. Nedarbas didėja. O pabaigos nematyti“, – pridūrė jis.

D. Trumpas savo kalbą pasakė baigiantis audringiems metams, kurių metu jis demonstravo prezidento galią precedento neturinčiu būdu, įskaitant susidorojimą su migracija ir taikymąsi į politinius priešininkus.

Apklausos

Tačiau apklausos rodo, kad amerikiečiai labiausiai susirūpinę dėl aukštų kainų, kurias, kaip teigia ekspertai, iš dalies pakurstė jo muitai, įvesti prekybos partneriams visame pasaulyje.

Trečiadienį paskelbta „PBS News“/NPR/„Marist“ apklausa parodė blogiausius D. Trumpo populiarumo reitingus dėl jo tvarkymosi su ekonomika – 57 proc. amerikiečių nepritaria arba reiškia susirūpinimą dėl pragyvenimo išlaidų.

Antradienį paskelbtos „YouGov“ apklausos duomenimis, 52 proc. amerikiečių mano, kad ekonomikos padėtis valdant D. Trumpui blogėja.

Jis taip pat susilaukė kritikos iš savo judėjimo „Make America Great Again“ (liet. „Padarykime Ameriką vėl didžią“, MAGA), nes sutelkė dėmesį ne į vidaus klausimus, o į susitarimus dėl taikos Ukrainoje ir Gazos Ruože.

D. Trumpas nepaminėjo Ukrainos ar Venesuelos, tačiau pasigyrė paliaubomis Gazos Ruože, JAV atakomis prieš Irano branduolinę programą ir, pasak jo paties, karu prieš narkotikų kontrabandininkus.

Yra ženklų, kad D. Trumpo komanda pastarosiomis savaitėmis pastebėjo įspėjamuosius signalus dėl ekonomikos, nes kitąmet laukia kadencijos vidurio rinkimai, kuriuose bus sprendžiama dėl Kongreso kontrolės.

Respublikonai lapkričio mėnesį pralaimėjo Niujorko mero ir Virdžinijos bei Naujojo Džersio gubernatorių rinkimus, o demokratai priartėjo prie jų anksčiau saugia laikytoje Tenesio apygardoje.

Prezidentas dabar intensyvina keliones šalies viduje, kad galėtų skleisti savo ekonominę žinutę.

Praėjusią savaitę jis Pensilvanijoje pažadėjo „padaryti Ameriką vėl prieinamą“, o penktadienį jis turėtų surengti dar vieną rinkiminės kampanijos stiliaus mitingą Šiaurės Karolinoje.

Viceprezidentas J. D. Vance‘as, kuris sparčiai tampa D. Trumpo pranešėju šiuo klausimu, jam pačiam svarstant galimybę 2028-aisiais siekti prezidento posto, antradienį pasakytoje kalboje taip pat paragino rinkėjus apsišarvuoti kantrybe.