Donaldas Trumpas išvardijo „aiškius“ karo Irane uždavinius

Jis sakė, kad smūgiai buvo „paskutinė ir geriausia galimybė" smogti Iranui, kuris jau dešimtmečius yra didžiausias Jungtinių Valstijų priešas.

„Mūsų uždaviniai yra aiškūs", - po to, kai JAV pareigūnai nurodė įvairias priežastis, dėl kurių JAV ir Izraelis pradėjo karinę operaciją, kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose vykusiame renginyje sakė jis.

„Pirma, mes naikiname Irano raketų pajėgumus... Antra, mes naikiname jo laivyną... Trečia, mes užtikriname, kad pasaulio terorizmo rėmėjas numeris vienas niekada negalės įsigyti branduolinio ginklo. Galiausiai mes užtikriname, kad Irano režimas negalės toliau ginkluoti, finansuoti teroristų armijų už savo sienų ir joms vadovauti", - tvirtino jis.

D. Trumpas pirmiau karą teisino sakydamas, kad Iranas bandė atkurti savo branduolinę programą ir netrukus galėjo turėti raketų, galinčių smogti Jungtinėms Valstijoms.

Tačiau šias keturias operacijos priežastis, įskaitant siekį užkirsti kelią Iranui remti regionines karines grupuotes, tokias kaip „Hezbollah" ir „Hamas", jis dabar nurodė pirmą kartą.

JAV ir Izraelio pajėgos atakavo šimtus taikinių visoje Irano teritorijoje, įskaitant islamo respublikos raketas, karinį jūrų laivyną ir vadovavimo bei kontrolės centrus.

Komentuoja Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus Išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Situacija Artimuosiuose Rytuose dar kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė ir tas, kas buvo nusistovėję, neveikia. Nesvarbu, kas ją laužo - Vakarų šalies ar Rusijos prezidentas, principas lieka tas pats - mano interesai aukščiau visko ir jeigu turiu jėgos, per ją viską įgyvendinu.

Nesiimu spėlioti, buvo branduolinis ginklas ar ne, bet vien siekis jį turėti jau kurstė visuomenės baimę. Suvokimas, kad prieš kažką gali būti panaudota tokia naikinanti jėga, vertė nerimauti.

Beje, jeigu ginklams evoliucionuojant jų tikslumas augo, tai kalbant apie branduolinį, cheminį ar biologinį ginklą, jie iškrenta iš bendros vystymosi tendencijos, nes pataikyti galima bet kur, o nuostoliai bus milžiniški. Žūtų visi, ir kalti, ir ne. O tai jau sietina su terorizmu, kadangi pagrindinis teroristų tikslas - sėti baimę ir skatinti visuomenės nepasitenkinimą valdžia arba politine sistema.

Kita vertus, jeigu pasaulio galingieji siekia tam užkirsti kelią, jie turėtų būti vienodai griežti visoms šalims, kurios bando ar jau turi pasigaminusios branduolinį ginklą: Izraeliui, Šiaurės Korėjai, Indijai, Kinijai, Pakistanui. Kodėl už tokius bandymus baudžiamas tik Iranas?

Taip pat įdomu, kaip jie reaguos į Lenkijos pareiškimą, kad ši pasirengusi pas save dislokuoti tokią ginkluotę, ar vokiečių ir japonų kalbas apie šių ginklų gamybą. Realybė tokia, kad šalių, turinčių ir galinčių turėti tokį ginklą skaičius didėja.

Tarkim, būtų galima suprasti, jeigu masinio naikinimo ginklą norėtų turėti demokratinė, nuo diktatūrų siekianti apsiginti, valstybė. Bet tokius ginklus turi visai nedemokratinės Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja. Kodėl niekas jų nebando „auklėti"?

Irano atveju bene pagrindinis argumentas Izraeliui yra tai, jog Islamo Respublika ne kartą pareiškė, jog jos tikslas - žydų valstybės sunaikinimas. Todėl Izraelis nuosekliai bando naikinti Irano branduolinį potencialą, įskaitant ir mokslininkų fizikų žudymą. Tai beje irgi terorizmas, tačiau žydai ginasi, jog pastarieji esą kūrė ginklus. Šį argumentą atremti sunku ir tai duoda moralinį pagrindą, tam, kas vyksta. Nes jeigu nori sunaikinti kitą šalį, ji turi teisę gintis, kadangi kyla išlikimo klausimas.

Kodėl įsikišo JAV? Pirma Venesuela, o dabar Iranas gerai dera su prezidento D.Trampo pareiškimais ir siekiu pasidaryti pagrindiniu žaidėju naftos rinkoje. Jeigu jam tai pavyktų, jis galėtų naudoti naftą ir dujas kaip politinę spaudimo priemonę.

Venesuela turi daug naftos, bet ten reikia milijardinių investicijų, tad ji patraukli tik ilgalaikėje perspektyvoje.

Su Iranu paprasčiau, nes visa infrastruktūra yra, o pasijungus šią šalį bei toliau spaudžiant kitas arabų valstybes, galima nesunkiai tapti pagrindiniu naftos rinkos veiksniu. Galiu klysti, bet, mano nuomone, pagrindinis JAV interesas yra nafta, ir D.Trampas neslepia, kad nurims tik tuomet, kai Teheranas sutiks su juo bendradarbiauti.

O štai kiek truks konfliktas, prognozuoti sunku, nes tikėti D.Trampo įvardinamais terminais - tai negerbti savęs. Kiek jis žadėjo užbaigti karą Ukrainoje ir kas iš to išėjo? Be to, jo kalbos neturi nieko bendro su džentelmeno žodžiu. Labiau tokie pasakymai veikia kaip veiksniai - vyko derybos, Iranui buvo duota laiko pagalvoti, bet niekas nelaukė Teherano atsakymo, o staigia smogė, todėl ir pavyko likviduoti aukščiausią šalies vadovybę.

Nepaisant to, tikimybė, kad ten įsiplieks didelis gaisras, mano vertinimu, nėra didelė, nes pašlytų pasauliniai energetiniai reikalai, todėl niekas nėra tuo suinteresuotas. Aišku, JAV „apdaužys" Iraną, bet šalies valdymo sistema tokiems dalykams yra atspari, tad radikalių pokyčių irgi tikėtis neverta. Vieno žmogaus nužudymas nieko nepakeis, nes sistemą palaiko į šalies ekonomiką įtraukti IRG kariškiai, todėl jie yra stipri tiek ekonominė, tiek karinė jėga.

Vienintelis „greitas" variantas - Irano suskaldymas pagal etnines grupes. Tarkim vietos kurdai, kurių yra apie 5 mln., galėtų susijungti su 5 mln. Irako kurdų, tačiau Irano valdymo jie tikrai neperimtų. Be to, tam gali priešintis Turkija, kuri savo kurdus laiko teroristais.

Beludžų nėra daug.

Šalyje gyvena daug azerbaidžaniečių. Jiems etniškai artimiems turkams pastarųjų iškilimas būtų naudingas, bet ar su tuo sutiks kitos etninės grupės ir šalys. Tad ir šis klausimas lieka atviras.

Apibendrinant situaciją, D.Trampas siekia tapti „naftos" karaliumi, Izraelis nori užsitikrinti saugumą, o Europa - išsaugoti griūvančią tarptautinę teisę. Beje, tai ypač svarbu tokioms mažoms valstybėms, kaip Lietuva, nes jeigu nebeliktų tarptautinės teisės ir normų, klausimas - ar mes sugebėtume patys apsiginti savo demokratiją. Bijau, kad tokiu atveju tektų šlietis prie didesnių kaimynų, prarandant dalį suvereniteto.

Trečio pasaulinio karo, manyčiau, nebus, bet reikia stebėti, kas vyksta tarp Pakistano ir Afganistano, kadangi tas konfliktas irgi turi potencialą. Tiesa, ne patį didžiausią, nes kaip amerikiečiai nesugeba apsaugoti savo sąjungininkų arabų, taip Venesuelai ar Sirijai nepadėję rusai nebus pajėgūs pagelbėti talibams.