1 nuotr.Aukšto rango Baltųjų rūmų atstovas JAV pretenzijas kontroliuoti Grenlandiją pirmadienį vadino oficialia JAV pozicija, tuo pačiu atmesdamas karinio konflikto dėl Arkties salos perspektyvą.
„Dėl Grenlandijos ateities su JAV niekas nekariautų“, – televizijos CNN paklaustas, ar Vašingtonas atmestų jėgos panaudojimą Grenlandijai užimti, sakė itin prieštaringai Baltųjų rūmų personalo vadovo pavaduotojas Stephenas Milleris.
Jis aiškino, esą sala turėtų būti Jungtinių Valstijų dalis, pridurdamas, kad prieš beveik metus savo antrąją kadenciją pradėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo poziciją šiuo klausimu išdėstė labai aiškiai. S. Milleris teigė, neva Amerikai kaip NATO pagrindinei karinei galiai, reikia kontroliuoti Grenlandiją tam, kad užtikrintų Arkties regiono saugumą.
Jis taip pat suabejojo Danijos suverenumu šioje teritorijoje, keldamas klausimą, kokiu teisiniu pagrindu Grenlandija priklauso Danijai ir kodėl sala turėtų likti „Danijos kolonija“.
Grenlandija yra NATO priklausančios Danijos karalystės dalis, tačiau ji liko daugiau ar mažiau autonomiška ir nėra Europos Sąjungos (ES) narė.
Ji yra strategiškai svarbi dėl savo gausių žaliavų ir kaip karinės kontrolės bazė Arktyje.
D. Trumpas ne kartą aiškino, neva JAV turėtų kontroliuoti Grenlandiją nacionalinio saugumo sumetimais, o šį savaitgalį, po pasaulį sukrėtusios karinės operacijos Venesueloje, per kurią buvo suimtas ir į Niujorką išskraidintas jos lyderis Nicolas Maduro su žmona, savo poziciją vėl pakartojo.
Šeštadienį S. Millerio žmona ir buvusi vyriausybės patarėja Katie Miller socialiniuose tinkluose paskelbė JAV vėliavos spalvomis nudažytą Grenlandijos žemėlapį su žodžiu „SOON“ (liet. „Jau greitai“).
Pirmadienį Danija, jos kaimynės Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir ES atmetė JAV pretenzijas, o Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad Trumpo grasinimai turėtų būti vertinami rimtai ir jei JAV nuspręs pulti NATO šalį, „viskas sustos“.
