1 nuotr.Aukšti JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto nariai penktadienį atvyko į Taivaną, kad „dar kartą pabrėžtų partnerystę“ tarp Jungtinių Valstijų ir šios demokratiškai valdomos salos, į kurią pretenduoja Kinija.
Taivaną aktyviai palaikantis respublikonų senatorius Rogeris Wickeris vadovauja Kongreso delegacijos kelionei į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, kurios metu buvo sustota Havajuose, Guame, Palau ir Filipinuose. Delegacija į Taipėjų atvyko tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia sudaryti prekybos susitarimą su Kinija, kuri primygtinai tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir yra pagrasinusi panaudoti jėgą, jog jį aneksuotų.
„Esame čia, kad dar kartą pabrėžtume partnerystę ir saugumo bei draugystės susitarimą, kurį Jungtinės Valstijos jau kelis dešimtmečius turi su Taivanu“, – žurnalistams prieš susitikimus su prezidentu Lai Ching-te ir kitais vyriausybės pareigūnais sakė R. Wickeris.
Pasak respublikonų senatorės Deb Fischer, kuri taip pat dirba ginkluotųjų pajėgų komitete, į dviejų dienų trukmės vizito Taivane darbotvarkę bus įtrauktas „šios pasaulio dalies saugumas, galimybės ir pažanga“.
Nuo tada, kai D. Trumpas sausio mėnesį grįžo į Baltuosius rūmus, Taipėjuje didėja susirūpinimas dėl Taivano ir JAV santykių tvirtumo bei Vašingtono pasirengimo ginti šią salą, jei ją pultų Kinija. Nors Jungtinės Valstijos nepripažįsta Taivano kaip valstybės, Vašingtonas yra svarbiausias jo rėmėjas bei didžiausias ginklų tiekėjas.
Remiantis pranešimais, D. Trumpo administracija neleido Lai Ching-te tranzitu keliauti per Niujorką – tai būtų buvusi šį mėnesį planuotos oficialios kelionės į Lotynų Ameriką dalis, tačiau tam esą pasipriešino Pekinas. Pranešama, kad Lai Ching-te tada kelionę atšaukė.
Be to, Taivanui sunkiai sekasi užbaigti susitarimą su JAV dėl muitų – Vašingtonas įvedė laikinus 20 proc. mokesčius, kurie sukėlė nerimą šios nuo eksporto priklausomos salos gamintojams. Deryboms tęsiantis, Lai Ching-te vyriausybė paskelbė apie planus kitąmet padidinti išlaidas gynybai iki daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o iki 2030-ųjų – iki 5 proc.
