1 nuotr.Vengrijos rinkėjai sekmadienį plūdo į balsavimo apylinkes spręsti, ar dešiniųjų populistas Viktoras Orbanas išliks ministru pirmininku po 16 metų valdžioje.
Pasak centrinės rinkimų institucijos, likus keturioms valandoms iki balsavimo pabaigos savo balsą buvo atidavę 66 % rinkėjų.
Aktyvumas buvo gerokai didesnis nei tuo pačiu metu per 2022 metų parlamento rinkimus, kai siekė 52,75 %.
V. Orbanui iššūkį meta jo buvęs sąjungininkas Peteris Magyaras, subūręs opozicinę jėgą aplink centro dešinės „Tisza“ partiją, kuri, apklausų duomenimis, turi dideles galimybes laimėti rinkimus.
Tačiau, ekspertų teigimu, kol kas neaišku, kuriai pusei labiausiai palankus didelis rinkėjų aktyvumas.
Lemiamu laikomas geografinis rinkėjų pasiskirstymas, nes 106 iš 199 parlamento narių renkami tiesiogiai vienmandatėse apygardose santykinės daugumos principu, o likusieji – pagal partijų sąrašus.
Apygardos taip pat sudarytos taip, kad didesni miestai padalijami į kelias apygardas, prie kurių pridedamos kaimo teritorijos.
Mažesniuose miesteliuose stiprią paramą turi V. Orbano „Fidesz“ partija, o didmiesčių gyventojų dauguma linksta palaikyti „Tisza“.
Po išsiskyrimo su V. Orbanu 2024 metų pradžioje P. Magyaras įkūrė „Tisza“ ir aktyviai vykdė kampaniją visoje šalyje, pasiekdamas ne tik didmiesčius, bet ir mažesnius miestus bei kaimus.
Jis siekė pasirodyti prieinamas ir paprastus rinkėjus suprantantis politikas, kalbėdamas apie problemas šalyje, susiduriančioje su ekonomikos stagnacija.
Žadėdamas pokyčius, P. Magyaras sulaukė plataus visuomenės palaikymo ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad gali nugalėti savo buvusį politinį mentorių.
Varžovai ragina balsuoti
Abu kandidatai gyrė didelį rinkėjų aktyvumą ir ne kartą ragino piliečius eiti balsuoti.
„Labai daug vengrų nusprendė keisti sistemą“, – sakė P. Magyaras vaizdo įraše socialiniame tinkle „Facebook“. - „Šį vakarą košmaras, kurį kentėme daugelį metų, baigsis“, – pridūrė jis, rinkimų dieną pavadinęs „demokratijos švente“.
Nors V. Orbanas tapo savotiška pasaulinės dešinės ikona, kritikai teigia, kad jo valdymo laikotarpiu Vengrija pasuko pusiau autoritarinės sistemos link. Pats V. Orbanas yra sakęs siekiantis paversti Vengriją „neliberalia demokratija“.
V. Orbanas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė: „Labai daug žmonių eina balsuoti. Tai reiškia tik viena: jei norime apginti Vengrijos saugumą, nė vienas patriotas neturi likti namuose.“
Kalbėdamas apie saugumą, V. Orbanas turėjo omenyje pagrindinę savo kampanijos temą. Jis rinkėjams prisistato kaip garantas, kad Vengrija nebus įtraukta į karą kaimyninėje Ukrainoje, kuri patiria Rusija agresiją.
V. Orbanas palaiko draugiškus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dėl to sulaukia kritikos iš partnerių Europos Sąjungoje.
Ryte atidavęs savo balsą, V. Orbanas žurnalistams sakė pasveikinsiantis varžovą, jei šis laimės rinkimus.
Paklaustas, kokio masto pralaimėjimas priverstų jį pasitraukti iš „Fidesz“ lyderio pareigų, V. Orbanas atsakė: „Didelis.“
Šie rinkimai laikomi svarbiausiais nuo Vengrijos demokratinės transformacijos 1989–1990 metais.
Balsavimo teisę turi apie 8 milijonus piliečių. Balsavimo apylinkės užsidaro 19 val. vietos laiku.
Rinkimų dieną nebus skelbiamos apklausos prie balsadėžių ar prognozės, tačiau reikšmingų dalinių rezultatų tikimasi sekmadienį vėlai vakare.
