1 nuotr.Lenkija ir Baltijos šalys nepalaikė iniciatyvos dėl tiesioginių derybų su Rusija 2021 metais, interviu Vengrijos leidiniui „Partizan" teigė buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Pasak jos, tokio sprendimo priežastis buvo nuogąstavimai, kad ES šalys nesugebės suformuluoti bendros politikos Rusijos atžvilgiu.
Anot A. Merkel, Lenkijos atsisakymas paremti Minsko susitarimus, du svarbius tarptautinius susitarimus tarp Rusijos ir ES, paskatino Vladimirą Putiną 2022 m. įsiveržti į Ukrainą.
Ji teigė, kad pirmasis Minsko susitarimas „atnešė ramybę“ nuo 2015 iki 2021 m. ir suteikė Ukrainai, laiko „surinkti jėgas“ ir „tapti kitokia šalimi“.
Tačiau 2021 m. A. Merkel „pajuto, kad V. Putinas nebežiūri į Minsko susitarimą rimtai“.
„Todėl norėjau naujo formato, kuriuo Europos Sąjunga galėtų tiesiogiai bendrauti su Putinu. Kai kurie to nepalaikė. Tai, visų pirma, buvo Baltijos valstybės, bet ir Lenkija buvo prieš“, – interviu „Partizan“ sakė A. Merkel.
Ji pabrėžė, kad negalėjimas tiesiogiai derėtis su V. Putinu turėjo įtakos tolesnei įvykių raidai.
„Dabar laikai pasikeitė, ir mums reikia pagalvoti, kokią poziciją geriausia užimti, kad pasiektume taiką", - pažymėjo ji. A. Merkel teigimu, tai bus įmanoma, jei Europa „veiks kaip realus sulaikantis veiksnys ir palaikys Ukrainą".
Taip pat interviu A. Merkel sakė, kad nelaiko Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano Rusijos „Trojos arkliu" Europoje.
Kita vertus, ji teigė nepritarianti Vengrijos sprendimui toliau importuoti energijos išteklius iš Rusijos.
A. Merkel Vokietijos kanclerės pareigas ėjo nuo 2005 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio.
