1 nuotr.Vokietijoje antradienį prasidėjo teismas, kuriame teisiami trys vyrai, kaltinami tuo, kad Rusijos žvalgybos tarnybos nurodymu sekė buvusį Ukrainos karį, galbūt norėdami jį nužudyti.
Prokurorai pateikė kaltinimus, kaip įtariama, grupuotės lyderiui armėnui Vardgesui I., taip pat įtrauktiems į veiklą ukrainiečiui Robertui A. ir rusui Armanui S.
Įžengęs į Frankfurto teismo salę, Vardgesas I. plačiai nusišypsojo, o Robertas A. iškėlė nykštį ir iškišo liežuvį.
Trijulė, kaip manoma, pernai bandė įvilioti Sakartvele gimusį buvusį Ukrainos karį į vieną Frankfurto kavinę, tačiau šis įtarė kažką negero ir kreipėsi į policiją.
„Šnipinėjimo operacija, tikėtina, buvo skirta pasirengti tolesnėms žvalgybos misijoms Vokietijoje, galbūt įskaitant taikinio nužudymą“, – teigė prokurorai.
Operacijos motyvas „galėjo būti tai, kad auka, vyras, kuris buvo šnipinėjamas, yra Rusijos kaltinamas dalyvavimu karo nusikaltimuose Ukrainoje prieš Rusijos karius“, sakė prokuratūros atstovė Ines Peterson. – Vyras pats kreipėsi į policiją čia, Vokietijoje, ir sakė, kad įtaria, jog jį šnipinėja Rusijos slaptosios tarnybos.“
Kai Ukrainos kariuomenės veteranas nepasirodė Frankfurto kavinėje, kurią stebėjo policija, trys vyrai išvažiavo, bet vėliau juos sustabdė ir sulaikė specialiosios paskirties policijos pareigūnai.
Pasak dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“, policija pas juos rado grynųjų pinigų, keletą tikrų ir padirbtų pasų bei GPS sekimo įrenginius. Nuo tada visi trys kaltinamieji yra laikomi suimti.
AFP susisiekus su Rusijos ambasada Berlyne, ji nekomentavo šių kaltinimų. Maskva visada neigia bet kokį dalyvavimą tokioje veikloje.
Padidintas budrumas
Šis teismo procesas vyksta tuo metu, kai visos Europos vyriausybės yra padidinto budrumo režime dėl įtariamos Rusijos šnipinėjimo, stebėjimo dronais ir diversinės veiklos, kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų.
Budrumo lygis padidėjo po to, kai Rusija 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o Europos NATO valstybės sustiprino paramą Kijevui ir ėmė didinti savo gynybos išlaidas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spalio mėnesį pareiškė, kad paslaptingi dronų skrydžiai virš Europos oro uostų yra įrodymas, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando destabilizuoti žemyną „hibridinėmis atakomis“.
„Būtent Rusija bando destabilizuoti Vokietiją ir Europą, naudodama vis nuožmesnius hibridinius karo metodus, – sakė F. Merzas. – Mes ginsimės nuo jų dabar ir ateityje.“
Tą patį mėnesį Miuncheno teismas nuteisė vieną vokiečių ir rusų pilietybes turintį vyrą šešeriems metams kalėjimo, o dar dviem skyrė lygtinius nuosprendžius už pagalbą planuojant išpuolius prieš geležinkelio linijas bei karinę infrastruktūrą.
Vokietijos valdžios institucijos nuolat perspėja apie agentus, kurie, kaip manoma, verbuojami per socialinius tinklus įvairioms užduotims atlikti, pavyzdžiui, fotografuoti svarbiausiems pramonės bei kariniams objektams.
Manoma, kad vadinamieji žemo lygio agentai taip pat prisidėjo prie sąmokslo, dėl kurio pernai sprogo siuntiniai dviejuose DHL logistikos centruose Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
