1 nuotr.Vokietijos Bundesverui, regis, sunkiai sekasi rasti savanorių Lietuvoje dislokuojamai brigadai.
Anot žurnalo „Spiegel“, ypač mažai norinčiųjų yra tarp eilinių: į 203–iąjį tankų batalioną ir 122–ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną savanoriškai registravosi tik 28–47 proc. karių.
Vidaus naudojimui skirtame dokumente, anot „Spiegel“, situacija apibūdinama kaip dar kritiškesnė: į 2 tūkst. pareigybių pagrindinėse pajėgose, pavyzdžiui, artilerijos, žvalgybos ar inžinerijos daliniuose, iki šiol pasisiūlė tik apie 10 proc. reikalingų karių, nors Gynybos ministerija siūlo patrauklias finansines išmokas.
Brigada visišką kovinę parengtį turėtų pasiekti iki 2027 metų pabaigos, o tarnyba Lietuvoje yra savanoriška.
Gynybos ministerija dabar planuoja imtis priemonių.
Be kita ko, 43 tūkst. karių bus išsiųsti informaciniai laiškai, siūlomos išvykos į Lietuvą, nuo dvejų iki vienerių metų trumpinamas minimalus tarnybos laikas, rašo „Spiegel“.
Bundesveras leidiniui patvirtino savanorių trūkumą, tačiau pabrėžė, kad tai tik tarpinė padėtis, ir ji gal keistis.
Nuo 2027 m. Lietuvoje turėtų būti dislokuota iš viso 4,8 tūkst. Vokietijos karių ir 200 civilių darbuotojų, dalis jų atvyks su šeimomis.
Tai pirmoji Vokietijos brigada nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kuri bus nuolat dislokuota užsienyje.
