Valstybinės pensijos Europoje: kur jos labiausiai padengia pragyvenimo išlaidas?

Šiaurės ir Vakarų Europoje pensijos atitinka arba viršija bazines išlaidas, o Rytų Europoje ir Balkanuose pensininkai dažnai skursta. Apie tai rašo „Euronews".

Čia gyventi gera

Ar Europos šalyse mokamų senatvės pensijų užtenka minimaliam pragyvenimo lygiui užtikrinti?

Remiantis įmonės „Moorpay", užsiimančios darbo užmokesčio ir personalo valdymo klausimais, atliktu tyrimu, 20 iš 39 Europos šalių šių pinigų nepakanka. Vertinant pragyvenimo išlaidas nebuvo įtraukta būsto nuoma. Įtraukus ją, tikėtina, minėtas skaičius gerokai ūgteltų.

Taigi, kokią pragyvenimo išlaidų dalį, išskyrus nuomos mokesčius, dengė senatvės pensijos 2025 m. pabaigos duomenimis?

39 Europos šalyse, įskaitant ES nares, šalis kandidates, ELPA šalis (Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas) ir Jungtinę Karalystę, pensijų dalis santykyje su pragyvenimo išlaidomis svyruoja nuo 22 proc. Sakartvele iki 225 proc. Liuksemburge.

Tai atspindi vieno asmens pragyvenimo išlaidų ir vienos pensijos santykį 2025 m. spalio pabaigoje.

„Moorepay" surinko duomenis apie vidutines pensijas, o duomenys apie pragyvenimo išlaidas gauti iš „Numbeo" ir atspindi šalies vidurkį. Situacija gali keistis priklausomai nuo miesto.

Pavyzdžiui Liuksemburge vidutinė pensija yra 28 790 eurų, o pragyvenimo minimumas - 12 791 euras. Tai reiškia, kad senatvės pensija yra daugiau nei dvigubai didesnė už pragyvenimo lygį.

Taip pat daugiau negu dvigubai pragyvenimo lygį pensijos viršija Italijoje (210 proc.) ir Suomijoje (208 proc.). Prie šio lygio priartėjo Ispanija (199 proc.) ir Danija (189 proc.).

Kai kuriose kitose šalyse pensijų dalis pragyvenimo išlaidose svyruoja nuo 150 iki 180 proc., kas irgi yra gana didelis rodiklis.

Tuo gali pasigirti Islandija (179 proc.), Norvegija (178 proc.), Vokietija (176 proc.), Belgija (170 proc.), Austrija (165 proc.), Prancūzija (160 proc.), Nyderlandai (159 proc.) ir Švedija (158 proc.).

Šešiose šalyse minėti rodikliai siekia nuo 100 iki 150 proc. Ten senatvės pensijų vis dar pakanka vieno asmens pragyvenimo išlaidoms padengti, tačiau laisvų pinigų lieka nebedaug.

Tokia situacija fiksuota Šveicarijoje (131 proc.), Airijoje (126 proc.), Jungtinėje Karalystėje (120 proc.), Lenkijoje (112 proc.), Čekijoje (108 proc.) ir Graikijoje (103 proc.).

Kitur pensijos per mažos

Dalyje šalių pensija padengia daugiau nei 80 proc. pragyvenimo išlaidų. Taip yra Slovėnijoje (95 proc.), Slovakijoje (94 proc.), Estijoje (91 proc.), Portugalijoje (90 proc.), Juodkalnijoje (89 proc.), Lietuvoje (85 proc.), Kroatijoje (82 proc.) ir Vengrijoje (81 proc.).

Visgi daugelyje šalių padėtis yra gerokai prastesnė, o kai kuriais atvejais šis skaičius nukrenta žemiau 65 proc. 53 proc. pensijų dalis pragyvenimo išlaidose sudaro Bosnijoje ir Hercegovinoje, 58 proc. - Kipre, 61 proc. - Šiaurės Makedonijoje, 64 proc. - Turkijoje ir 65 proc. - Latvijoje.

Reitingo apačioje rikiuojasi Sakartvelas (22 proc.), Albanija (29 proc.), Ukraina (29 proc.) ir Moldova (42 proc.). Šiose šalyse pensijų nepakanka, kad būtų padengta net pusė bazinių pragyvenimo išlaidų.

Oksfordo universiteto vizituojantis profesorius Noelis Vaitsaidas (Noel Whiteside) patikslino, kad kai kurios ES šalys yra tiesiog skurdesnės už kitas, todėl čia šeimoms tenka subsidijuoti pagyvenusius giminaičius ir jiems padėti.

Regioninis atotrūkis

Fiksuojamos aiškios geografinės tendencijos. Šiaurės ir Vakarų Europoje, įskaitant Skandinavijos šalis, pensijos dažnai padengia arba viršija bazines pragyvenimo išlaidas.

Centrinėje Europoje pensijų pragyvenimui užtenka, bet ne daugiau. Rytų Europoje ir Balkanuose pensijos paprastai padengia tik dalį minėtų išlaidų.

„Euronews Business" apskaičiavo „vidutines pensijų išlaidas vienam gavėjui", kad parodytų, kuriose Europos šalyse pensijos didžiausios.

Tarp 34 Europos šalių vidutinė metinė pensija svyruoja nuo 3377 eurų Turkijoje iki 38 031 euro Islandijoje. Tarp ES šalių šis skaičius svyruoja nuo 4479 eurų Bulgarijoje iki 34 413 eurų Liuksemburge.

Šis rodiklis atspindi Eurostato duomenimis pagrįstas bendrąsias senatvės pensijas. „Moorepay" savo tyrimui naudojo kitą metodiką ir rinko duomenis iš vidinių šaltinių, įskaitant naujienų agentūras.

Taip pat pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonės Europoje, iš esmės, linkę kliautis pensijomis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, du trečdalius (66 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių pajamų Europoje sudaro valstybiniai pinigų pervedimai.

Jungtinės Karalystės Tarptautinio ilgaamžiškumo centro vykdomasis direktorius Deividas Sinkleiras (David Sinclair) pažymėjo, kad didžiausią įtaką pensijos lygiui daro konkrečios šalies pensijų architektūra.