1 nuotr.ES valstybės narės ir įstatymų leidėjai susitarė uždrausti naudoti su mėsa susijusius terminus, pavyzdžiui, „steikas“ ir „bekonas“, augalinės kilmės maisto produktams reklamuoti, tačiau vegetariškiems „mėsainiams“ ir „dešrelėms“ sutiko padaryti išimtį.
Šis sprendimas – pergalė Europos gyvulininkystės ūkininkams, kurių daugelis teigia, kad augaliniai maisto produktai, imituojantys mėsą, gali klaidinti vartotojus ir kelti grėsmę ir taip sunkumų patiriančiam jų sektoriui.
„Šis susitarimas yra reikšmingas žingsnis siekiant, kad žemės ūkio rinkos būtų sąžiningesnės ir atsparesnės“, – sakė Kipro žemės ūkio ministrė Maria Panayiotou, kurios šalis šiuo metu pagal rotaciją pirmininkauja ES.
Dėl tokio draudimo po keletą mėnesių trukusių ginčų, kritikams abejojant jo naudingumu, buvo sutarta rengiant naujas plataus masto priemones, skirtas apsaugoti ūkininkus.
Vokietijos, kuri yra didžiausia augalinės kilmės alternatyvių produktų rinka Europoje, maisto prekybos įmonės kartu su aplinkosaugininkais ir vartotojų teisių gynėjais pasisakė prieš šį draudimą.
Visų 27 ES valstybių narių ir Europos Parlamento atstovai nusprendė įteisinti draudimą, kurį įstatymų leidėjai patvirtino dar spalį – tiesa, su tam tikromis išimtimis.
Terminų „mėsainis“ ir „dešrelė“ buvo pasigailėta, bus galima toliau vartoti ir pavadinimą „eskalopas“.
„Veršienai“, „kiaulienai“, „vištienai“, „kalakutienai“, „antienai“ ir „ėrienai“ pasisekė mažiau, buvo uždrausta vartoti ir bendrinį pavadinimą „mėsa“.
Į draudžiamų terminų sąrašą taip pat buvo įtraukti pavadinimai „jautiena“, „paukštiena“, „žąsiena“, „aviena“, „ožkiena“, „kulšelė“, „filė“, „nugarinė“, „šoninė“, „kumpis“, „steikas“, „šonkauliai“, „mentė“, „karka“, „kotletas“, „sparnelis“, „krūtinėlė“, „kepenėlės“, „šlaunelė“, „krūtininė“, „antrekotas“, „didkepsnis“ ir „šlauninė“.
