Ukraina ruošiasi kontrpuolimui: kokios kliūtys trukdo smogti priešams

Abejonės

Kai kurie Ukrainos sąjungininkai Europoje baiminasi, kad per 2023 metus Ukrainos kariniams daliniams nepavyks pakreipti situacijos fronte sau naudinga linkme, kadangi Rusija spėjo pasirengti gynybai. Dėl šios priežasties Europa ruošiasi tam, jog kariniai veiksmai gali užsitęsti, remdamasis savo šaltiniais pranešė „Bloomberg".

Agentūra pabrėžė, kad šiuo metu Vakarų valdininkų nuotaikos labai skiriasi nuo tų, kurios vyravo 2022 metų pabaigoje, kai Ukraina surengė kelis sėkmingus kontrpuolimus. Dabar Kijevo sąjungininkai peržiūri savo lūkesčius ir svarsto scenarijų, pagal kurį intensyvūs kovos veiksmai numatomi iki pat 2024 metų. Tokią informaciją pateikė anonimiškumą paprašę išsaugoti Europos valdininkai.

„Bloomberg" teigimu, Europa skeptiškai vertina Ukrainos galimybes dar šiemet surengti sėkmingą Melitopolio kontrpuolimą, nors sėkmės atveju tai leistų perskelti šalies pietuose esančius Rusijos karinius dalinius. Šaltinių teigimu, realesnis atrodo scenarijus, pagal kurį Ukrainos kariai į priekį pasistūmėtų 30 km. Tokiu atveju rusų tiekimo linija taptų pasiekiama ukrainiečių artilerijai, kas leistų pasirengti gerokai stipresniam puolimui 2024 metais, teigė agentūros pašnekovai. Vienas valdininkų pabrėžė, kad šių planų realizavimui Kijevo sąjungininkai turės didinti ne tik savo gamybinius pajėgumus, bet ir Ukrainai skiriamą paramą.

Net ir mažesnis puolimas, tikėtina, pareikalaus kelių tūkstančių karių gyvybių. Taip pat jam, dėl kelių lygių Rusijos gynybos sistemos, kurią sudaro minų laukai, grioviai ir betoninės prieštankinės piramidės, prireiks nemažai amunicijos bei karinės technikos, prognozuoja „Bloomberg".

Be to, remiantis nutekintais slaptais Pentagono dokumentais, nerimaujama dėl to, kad Ukraina gali susidurti su sunkumais formuojant ir apmokant kontrpuolimui būtinus karius bei baigia išnaudoti turimas priešlėktuvinės gynybos atsargas. Tiesa, JAV gynybos ministras Lloidas Ostinas (Lloyd Austin) tokias abejones paneigė ir pareiškė, kad Vašingtonas tieks Kijevui viską, kas reikalinga kontrpuolimui.

Kelių Europos šalių gynybos ministerijos nurodė, jog tikimasi, kad kontrpuolimą Ukraina pradės gegužės viduryje ir jis vyks keliomis kryptimis, įskaitant ir „melagingas". Ukrainiečių analitikai kalba apie vėlesnį kontrpuolimo laiką. Jų nuomone, jis įvyks tuomet, kai tarpusavyje bus suderinti nauji kariniai daliniai ir technika, nurodo „Bloomberg".

Kadangi konfliktas gali užsitęsti iki 2024 metų, Ukrainos sąjungininkai ruošia naujus Kijevo paramos planus, nes antras didelis kontrpuolimas pareikalaus ne tik tolimesnio Vakarų šalių finansavimo, bet ir naujų ginklų bei amunicijos tiekimų. Dara Masikot (Dara Massicot), analitinio centro RAND specialistė, agentūrai irgi teigė, kad konfliktas užsitęs. „Bloomberg" perspėja, kad dėl to gali išsekti Kijevo sąjungininkų ištekliai, todėl gali stiprėti kai kurių šalių opozicijos priekaištai dėl tolesnio Ukrainos rėmimo.

Pagalba

Šiuo metu tūkstančiai Ukrainos karių kalinami rusų nelaisvėje, teigė organizacijos „Karių išlaisvinimas" vadovė Natalija Epifanova. Ji pabrėžia, kad pastaruoju metu apsikeitimų belaisviais skaičius labai sumažėjo, todėl organizacijos vadovė paprašė Lietuvos Seimo pagalbos padedant susigrąžinti karius.

„Belaisvių problemos mastas yra didžiulis. (...) Daugiau nei 10 tūkst. Ukrainos karių šiuo metu nelaisvėje, nekalbant apie civilius", - pabrėžė N.Epifanova.

Ji akcentavo, kad organizacija neturi duomenų, kokia yra nelaisvėje laikoma karių būklė. N.Epifanovos teigimu, vienintelė informacija apie nelaisvėje esančius asmenis yra ta, kurią papasakoja išlaisvintieji.

„2022 m. pabaigoje pradėjome gauti informaciją iš išlaisvintų karių apie kai kuriuos belaisvius, kad jie yra serga, paralyžiuoti, mirštantys ir iki šiandienos nežinome, kas su jais vyksta. Labai daug karių, kuriems paūmėjo lėtinės ligos ir jie miršta nuo išsekimo, - nurodė organizacijos vadovė. - Mūsų belaisviai kankinami badu, šalčiu, jiems neteikia medicininės pagalbos, juos žudo nelaisvėje. Visa tai yra fiksuojama vaizdo įrašais, bet mes neturime ryšio su jais, nežinome, kur jie."

Todėl N.Epifanova paprašė padėti susigrąžinti rusų nelaisvėje laikomus ukrainiečių karius.

„Mes kreipiamės į Lietuvos Seimo narius - prašau sustiprinkite mūsų diplomatiją. Galbūt turite asmeninius sprendimus, kaip galime spręsti šią bėdą, kaip vykdyti spaudimą Rusijai taip, kad šis klausimas būtų sprendžiamas principingai", - sakė ji. - Paskaičiavome, jei toks apsikeitimų tempas bus ir toliau, tai užsitęs iki dešimties metų. Klausimas, ar jie turi tiek laiko. (...) Todėl labai prašome palaikymo sprendžiant karių išlaisvinimo problemą."

Taikdarys

E.Makronas planuoja Kinijos prezidentui Si Dzinpingui (Xi Jinping) pateikti taikos planą, kuris, prancūzų lyderio nuomone, turėtų padėti atnaujinti Rusijos ir Ukrainos derybas. Tokią informaciją, neatskleisdama šaltinio, pateikė agentūra „Bloomberg".

Pasak agentūros pašnekovų, E.Makronas pavedė savo patarėjui užsienio politikos klausimais Emanueliui Bonui (Emmanuel Bonne) pabandyti kartu su Kinijos užsienio reikalų ministru Vanu I (Wang Yi) parengti taikos planą. Tikimasi, kad jie sukurs struktūrą, kurią bus galima panaudoti kaip būsimų derybų pagrindą. Pasak šaltinių, Prancūzijos sąjungininkai buvo informuoti apie visas Paryžiaus iniciatyvas.

„Bloomberg" pašnekovų nuomone, optimistinio scenarijaus atveju derybos tarp Maskvos ir Kijevo gali atsinaujinti 2023 m. vasarą. Teigiama, kad planuose numatytos ir ilgalaikės saugumo garantijos Kijevui.

Informuotų šaltinių teigimu, derybų atnaujinimui nemažai įtakos turės kelios sąlygos, įskaitant ir sėkmingą Ukrainos kontrpuolimą, kuris leistų Kijevui sustiprinti savo pozicijas.

E.Makrono kanceliarijos atstovai patikino „Blommberg", kad E.Bonas nusiteikęs susitikti su Vanu I, tačiau neatskleidė planuojamo pokalbio detalių. Kinijos URM, pareiškusi, kad nežino informacijos šaltinio ir negali patikrinti jos patikimumo, nuo komentarų susilaikė.

Dar vieną galimą karo pabaigos scenarijų buvo pateikęs „Die Welt" žurnalistas. Klemensas Verginas (Clemens Wergin) savo straipsnį buvo pavadinęs „Pats paprasčiausias būdas užbaigti konfliktą - reikia, kad kas nors nužudytų Putiną". Sulaukus kritikos iš Vokietijoje veikiančios Rusijos ambasados, straipsnio pavadinimas skubiai buvo pakeistas į „Ukraina be JAV neišgyvens".