1 nuotr.JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatsisako planų vėl pradėti eksploatuoti liūdnai pagarsėjusį Alkatraso kalėjimą. Penktadienį paskelbtame 2027 m. biudžeto projekte jis prašo tam pradžioje skirti 152 mln. dolerių (132 mln. eurų). Šiomis lėšomis būtų finansuojamos prieš daugiau kaip 60 metų uždarytos kalinimo įstaigos San Francisko įlankos saloje pirmųjų metų rekonstrukcijos išlaidos.
Iš tikrųjų Alkatraso, kuris šiandien yra populiari turistų traukos vieta, pertvarkymas į griežtojo režimo kalėjimą kainuotų kur kas brangiau. Žinių portalas „Axios“, remdamasis vyriausybės atstovais, rašo, kad visą kompleksą reikėtų atstatyti iš naujo. Tau atsieitų apie 2 mlrd. dolerių.
D. Trumpas pernai pareiškė, kad nori Alkatrasą vėl paversti griežtojo režimo kalėjimu. Tada ten esą būtų kalinami „pavojingiausi ir smurtingiausi Amerikos nusikaltėliai“. Dešinysis populistas šią priemonę laiko griežtesnės kovos su nusikalstamumu simboliu.
Už 2 km nuo San Francisko esantis Alkatraso kalėjimas 1963 m. buvo uždarytas dėl aukštų eksploatacijos išlaidų. JAV bausmių vykdymo tarnybos duomenimis, kalėjimas veikė tik 29 metus. Šiandien ši sala San Francisko įlankoje yra viena žinomiausių regiono turistinių atrakcijų.
Kalėjime buvo vietos tik 336 kaliniams. Savo laiku ten sėdėjo virtinė žinomų nusikaltėlių, tarp jų – mafijos bosas Al Capone. Be to, iš jo ne kartą bandyta pasprukti. Vienas tokių pabėgimų – Franko Morriso – tapo pagrindu J. Campbello Bruce'o romanui „Pabėgimas iš Alkatraso“ ir pagal jį 1979 m. sukurtam to paties pavadinimo filmui, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Clintas Eastwoodas.
Netrukus po šio pabėgimo kalinimo įstaiga 1963 m. kovo 21 d. buvo uždaryta, nes tolesnis jos išlaikymas dėl izoliuotos padėties saloje būtų atsiėjęs triskart daugiau nei kitų federalinių kalėjimų. 1973 m. Alkatrasas buvo atvertas turistams ir kasmet pritraukia apie milijoną lankytojų.
