Smuktelėjo naftos kainos, o akcijų – pakilo

Tačiau investuotojai išlieka atsargūs, nes Donaldas Trumpas tą pačią dieną pagrasino sunaikinti Irano naftos eksporto širdį Chargo salą ir vandens gėlinimo įrenginius, jei Islamo Respublika nesutiks su susitarimu karui užbaigti, nors kartu užsiminė apie pažangą derybose.

Ši žinia pasirodė tuo metu, kai viso pasaulio vyriausybės stengiasi skubiai įgyvendinti priemones, kurios palengvintų sparčiai kylančių kuro kainų naštą, kartu siekdamos taupyti energiją, nes per šiuo metu iš esmės užblokuotą Hormuzo sąsiaurį paprastai keliaudavo penktadalis pasaulio naftos ir dujų.

Laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV prezidento administracijos atstovais, pirmadienį pranešė, kad D. Trumpas ir jo padėjėjai priėjo išvadą, jog pastangos atidaryti šį sąsiaurį ištęstų misiją ilgau nei jo numatytas keturių–šešių savaičių terminas.

Leidinyje priduriama, kad prieš pradėdamas daryti diplomatinį spaudimą Iranui atidaryti sąsiaurį, D. Trumpas buvo priėmęs sprendimą intensyviausiai atakuoti Islamo Respublikos raketas ir laivyną.

Antradienį krito abiejų pagrindinių rūšių naftos kainos, tačiau tiek „West Texas Intermediate“, tiek „Brent“ vis dar buvo pardavinėjamos gerokai brangiau nei 100 JAV dolerių už barelį.

Daugumoje vertybinių popierių biržų akcijų kainos kilo. Kilimas fiksuotas Honkonge, Šanchajuje, Sidnėjuje, Singapūre, Velingtone ir Džakartoje, o Tokijuje akcijų kainos svyravo.

Jos krito Seulo, Taipėjaus ir Manilos vertybinių popierių biržose.

Drasinimai sunaikinti Chargo salą

Pirmadienį D. Trumpas be kita ko pagrasino sunaikinti Chargo salą, per kurią eksportuojama didžioji dalis Irano naftos, jei nebus sudarytas taikos susitarimas su Teheranu.

Jis įspėjo, kad JAV pajėgos sunaikins „visas jų elektros jėgaines, naftos gręžinius ir Chargo salą (o galbūt ir visus vandens gėlinimo įrenginius!)“.

Ekspertų teigimu, civilinės infrastruktūros sunaikinimas gali būti laikomas karo nusikaltimu.

Sekmadienį Iranas pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų į smūgius savo infrastruktūrai: atakuoti energetikos infrastruktūrą ir vandens gėlinimo įrangą kaimyninėse arabų šalyse, kuriose dislokuotos JAV karinės pajėgos.

Tačiau D. Trumpas taip pat tikino, kad amerikiečiai šiuo metu bendrauja su „daugiau sveiko proto turinčiu režimu“ Teherane, kuris savo ruožtu neigė bet kokias derybas ir apkaltino JAV prezidentą melavimu apie jas, siekiant nukreipti dėmesį nuo pasirengimo sausumos invazijai.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio išreiškė viltį, kad su tam tikrais Irano valdžios atstovais pavyks bendradarbiauti.

Rinkos ekspertai įspėjo, kad bet kokia JAV sausumos operacija ar Irano platesnio masto atsakas galėtų pakelti naftos kainas iki lygio, nematyto nuo 2008 m. liepos, kai „Brent“ kaina pasiekė beveik 150 JAV dolerių už barelį.

„Trumpo administracija siunčiant įvairius signalus apie karo Irane deeskalaciją ir reeskalaciją, rinka ir toliau veikia reakcijų į naujienų antraštes pagrindu“, – sakė rinkos tyrimų bendrovės „Wolfe Research“ analitikas Chrisas Senyekas.

Siekia apsaugoti savo ekonomikas

Karui įžengus į penktą savaitę, pasaulio šalių vyriausybės imasi veiksmų savo ekonomikai ir vartotojams apsaugoti.

Aptarti karo padarinių Paryžiuje rinkosi Didžiojo septyneto (G7) ministrai ir centrinių bankų vadovai, o daugelis šalių, siekdamos padėti vartotojams, įvedė energijos taupymo priemones arba sumažino mokesčius degalams.

Dubajus paskelbė verslui ir šeimoms suteiksiantis daugiau nei 270 mln. JAV dolerių vertės paramą, Norvegija laikinai mažins mokesčius dyzelinui ir benzinui mokesčius, o Bangladešas energijos taupymo tikslais įsakė valstybės tarnautojams išjungti šviesas ir sumažinti oro kondicionavimo intensyvumą.

Šri Lanka paskelbė nuo trečiadienio beveik 40 proc. didinanti elektros kainas, nes šalis susiduria su energijos trūkumu. Sostinė Kolombas šį mėnesį jau tris kartus padidino degalų kainas, iš viso daugiau nei trečdaliu, ir energijos taupymo tikslais įvedė keturių dienų darbo savaitę.

„Nuo dabar našta persikelia nuo karinių rezultatų prie ekonominio atsparumo. Klausimas nebėra, kiek aukštyn šoktels naftos kainos, bet kiek ilgai padidėjusios energijos sąnaudos darys neigiamą poveikį augimui, maržoms ir vartojimui“, – sakė konsultacijų bendrovės „SPI Asset Management“ atstovas Stephenas Innesas.

Jam iš dalies pritarė JAV Federalinės rezervų sistemos vadovas Jerome'as Powellas, pirmadienį teigęs, kad bankas galėtų toleruoti energetikos sektoriaus sukrėtimus, nes jie „paprastai ateina ir praeina gana greitai“, o pinigų politikos pokyčių poveikis ekonomikoje pasireiškia ne iš karto.

J. Powellas pripažino, kad nors energijos kainų šuolis kelia grėsmę, jog infliacija vėl šaus į viršų, tačiau pridūrė, kad valdžios atstovai „mano, jog mūsų politika yra tokioje padėtyje, kad galime palaukti ir pažiūrėti, kaip viskas susiklostys“, o „infliacijos prognozes atrodo stabilios ne tik trumpuoju laikotarpiu“.

ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraeliui ir JAV pradėjus bombarduoti Iraną ir nužudžius aukščiausiąjį Islamo Respublikos lyderį, Teheranas atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione bei laivus Hormuzo sąsiauryje.

Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais jungiančiu Hormuzo sąsiauriu paprastai keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio dujų ir naftos.

Dėl Irano atakų prieš komercinius laivus ir grasinimų naujais smūgiais beveik jokie tanklaiviai nebegali šiuo sąsiauriu gabenti naftos, dujų ir kitų prekių, o įmonės regione apribojo naftos ir dujų gamybą.

Dėl to smarkiai išaugo naftos kainos.