1 nuotr.24 m. Stivenas Odoras (Stephen Oduor) svajojo apie paprastą santechniko darbą Rusijoje, kad po ilgo nedarbo laikotarpio Kenijoje pagaliau galėtų išmaitinti šeimą. Tačiau vietoje legalaus darbo jis atsidūrė Ukrainos fronte - su ginklu rankose ir be karinio pasirengimo. Apie tai rašo „The Guardian".
S.Odoras atskrido į Sankt Peterburgą iš Nairobio kartu su šešiais kitais Kenijos piliečiais praėjusių metų rugpjūtį.
Oro uoste juos pasitiko vyras, kuris vietoje biuro ar bendrabučio nuvežė grupę į namus, kur paėmė jų lagaminus ir išdavė juodus drabužius bei batus. Vėliau užsieniečiai buvo nuvežti į policijos nuovadą, kur paėmė jų pirštų atspaudus ir privertė pasirašyti dokumentus rusų kalba, kurių jie nesuprato.
Kitą dieną jie buvo nuvežti į didelį karinį objektą, kuriame gavo karinius asmens tapatybės dokumentus.
Tada S.Odoras suprato, kad pats to nežinodamas, tapo Rusijos armijos kariu.
Po kelių bazėje praleistų dienų keniečius susodino į traukinį ir išsiuntė į pasienyje su Ukraina esantį Belgorodą.
Ten jie gavo kareiviškas uniformas, automatus su šaudmenimis ir be jokių mokymų buvo išsiųsti į kovines pozicijas.
„Nemokėjau net šaudyti", - prisipažino S.Odoras.
Tris mėnesius jis buvo priverstas budėti miškuose, „medžiodamas" Ukrainos dronus. Vyras valandų valandas praleisdavo apkasuose, žinodamas, kad jei dronas jį pamatys pirmas, šansų išgyventi beveik nebus.
S.Odoro istorija - viena iš daugelio. Ukrainos URM duomenimis, Rusijos pusėje kovoja daugiau nei 1400 piliečių iš 36 Afrikos šalių.
Kai kurie iš jų jau yra ukrainiečių nelaisvėje.
Kenijos URM praneša, kad daugiau nei 200 šalies piliečių galėjo būti užverbuoti apgaulės būdu, tam panaudojant netikrus, darbą užsienyje siūlančius skelbimus.
Pseudoįdarbinimo agentūrų tinklai naudojasi dideliu nedarbu tarp jaunimo ir silpna vyriausybės kontrole.
Analitikai pastebi, kad verbuotojai tikslingai ieško fiziškai stiprių vyrų, kuriuos galima greitai, be papildomo apmokymo, pasiųsti į pėstininkus.
S.Odorui pavyko išgyventi po to, kai pikapą, kuriuo jis važiavo kartu su kitais kariais, atakavo dronas-kamikadzė.
Vienas bendrakeleivių mirė vietoje, o S.Odoras buvo sužeistas. Po gydymo keliose ligoninėse jis suprato, kad pasveikęs vėl bus išsiųstas į frontą.
Pasinaudodamas sargybinių pasitikėjimu, vyras pabėgo ir pasiekė Kenijos ambasadą Maskvoje, kur gavo laikinus, namo grįžti leidžiančius, dokumentus.
Bet ne visiems taip pasisekė. 22 metų keniečio Deivido (David) motina Siuzana (Susan) vis dar nežino, kas nutiko jos sūnui po to, kai jis išvyko į Rusiją, tariamai dirbti apsaugos darbuotoju.
Paskutinį kartą jis išsiuntė balso žinutę, įspėdamas, kad gali negrįžti iš kovinės misijos. Po to ryšys nutrūko.
„Blogiausia yra nežinoti - gyvas jis ar miręs", - atviravo moteris.
Nepaisant kalbų apie derybas, šimtai afrikiečių vis dar yra įtraukti į karą, kuris jiems prasidėjo nuo, atrodytų, įprasto darbo pasiūlymo, bet galiausiai virto kova už išlikimą.
Ukrainos žiniasklaidos teigimu, kasdien iki 1000 žmonių fronte netenkanti Rusija karius bando verbuoti ne tik Afrikoje, bet ir Azijoje bei Lotynų Amerikoje.
Praėjusių metų pabaigos duomenimis, rusų pusėje kovojo 18 000 užsieniečių iš 128 pasaulio šalių.
Į ukrainiečių nelaisvę pakliuvusių karių apklausa parodė, kad 7 proc. iš jų - samdiniai iš užsienio.
