1 nuotr.Naujajam Prancūzijos ministrui pirmininkui Sébastienui Lecornu svarstant 2026 m. biudžetą, ketvirtadienį visoje šalyje į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, protestuojančių prieš taupymo priemones.
Apie vidurdienį Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad mitinguose dalyvavo 85 tūkst. žmonių. Į šį skaičių nebuvo įtrauktas protestuojančiųjų skaičius Paryžiuje, kur dėl demonstracijų buvo uždarytos kai kurios metro stotys ir sustabdytas tramvajų eismas.
Protestai sostinėje turėjo poveikį ir turizmui, mat buvo uždaryta dalis garsiosios Luvro galerijos.
Demonstracijas, kuriomis būtų daromas spaudimas S. Lecornu, surengti ragino platus profesinių sąjungų aljansas.
Profsąjungos reikalauja visiškai atsisakyti griežto taupymo biudžeto, kurį suplanavo S. Lecornu pirmtakas, atsistatydinęs po to, kai pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, bandydamas prastumti nepopuliarias taupymo priemones.
Profsąjungos ypač kritikuoja siūlomą darbo vietų mažinimą ir nedarbo draudimo reformą.
Nepaisant S. Lecornu patikinimų, kad jis nori pradėti biudžeto planus rengti nuo nulio, profesinės sąlygos CGT vadovė Sophie Binet sakė, kad neaišku, ar jis pasirengęs padalyti naštą.
Vertinant pagal ekonominės produkcijos apimtis, Prancūzijos skolos santykis yra trečias pagal dydį Europos Sąjungoje (po Graikijos ir Italijos) ir sudaro 114 proc.
Valdžios sektoriaus išlaidos taip pat yra vienos didžiausių Europoje, o biudžeto deficitas neseniai pasiekė 5,8 proc. 2024 m. liepą ES prieš Prancūziją pradėjo perteklinio deficito procedūrą.
