1 nuotr.Dešimtys tūkstančių moldavų liko be vandens po to, kai dėl Rusijos smūgio hidroelektrinei kaimyninėje Ukrainoje nafta užteršė didžiausią per abi šalis tekančią upę.
Moldovos prezidentė Maia Sandu apkaltino Rusiją dėl Dniestro upės taršos po kovo 7 d. įvykdytos atakos prieš Ukrainos Novodnistrovsko hidroelektrinę, sakydama, kad tai „kelia grėsmę vandens tiekimui Moldovoje“.
Ukrainos elektrinė yra maždaug už 15 km aukštyn upe nuo šiaurinės Moldovos sienos su Ukraina ir aprūpina vandeniu maždaug 80 proc. iš maždaug 2,5 mln. Moldovos gyventojų.
Maskva ne kartą atakavo Ukrainos civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, užtvankas ir upių uostus, nuo tada, kai 2022 m. pradėjo plataus masto karą.
„Rusijai tenka visa atsakomybė“, – sekmadienį pranešime platformoje „X“ sakė M. Sandu.
Skelbia ekologinį pavojų
Moldovos aplinkos ministerija sekmadienį 15-ai dienų paskelbė ekologinio pavojaus padėtį, suteikdama valdžios institucijoms teisinį mechanizmą sustiprinti technines intervencijas ir įvesti laikinus apribojimus, susijusius su vandens naudojimu.
„Priimame šį sprendimą siekdami užkirsti kelią bet kokiam pavojui gyventojų sveikatai, – teigė ministerija. – Dėl nuolatinės taršos naftos produktais bangos, taršos plitimo pavojaus ir leistino teršalų kiekio viršijimo šiaurinėje Dniestro upės dalyje.“
Nors po atakos upėje buvo rasta naftos teršalų, tikslus taršos šaltinis kol kas nėra aiškus.
Dėl susidariusios padėties valdžios institucijos buvo priverstos nutraukti vandens tiekimą keliems rajonams, įskaitant antrą pagal dydį Moldovos Balčio miestą, kuriame gyvena apie 90 tūkst. žmonių. Be humanitarinės pagalbos iš kaimyninės Rumunijos, šią savaitę Moldovos kariuomenė iš 10 tonų cisternos šiauriniame mieste pradėjo dalyti geriamąjį vandenį.
Dėl vandens trūkumo kai kurios mokyklos turėjo užsidaryti ir rengti nuotolines pamokas.
Dabar valdžios institucijos skuba išvalyti taršą, analizuoti ir stebėti upės vandenį. Kaimyninė Rumunija, palaikanti glaudžius santykius su Moldova, į pagalbą valymo darbams išsiuntė komandas su įranga, pavyzdžiui, absorbcinėmis medžiagomis užtvankoms.
Tyrimai rodo, kad vandens būklė gerėja
„Naujausi paimti mėginiai rodo, kad vandens rodikliai pagerėjo, o tai patvirtina filtrų ir užtvarų, skirtų teršalams surinkti ir pašalinti, veiksmingumą“, – trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.
Ministerija pridūrė, kad valdžios institucijos „dirba paspartintu tempu“, siekiant kuo greičiau atnaujinti vandens tiekimą, „tačiau šis sprendimas bus priimtas tik remiantis bent dviejų iš eilės tyrimų rezultatais, gautais skirtingomis dienomis... Absoliučiu prioritetu išlieka piliečių sveikatos apsauga“.
Dniestro upė prasideda pietvakarių Ukrainoje ir tęsiasi daugiau kaip 1 300 km, toliau teka per Moldovą, tada grįžta į pietų Ukrainą ir įteka į Juodąją jūrą.
Moldova planuoja kelti baudžiamąją bylą
Moldovos generalinė prokuratūra antradienį pranešė, kad kels baudžiamąją bylą šiam klausimui ištirti, o Moldovos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Kišiniove Olegą Ozerovą ir įteikė jam rusvo vandens butelį.
Trečiadienį internete paskelbtame pareiškime Rusijos ambasada Moldovoje teigė, kad Moldovos valdžios institucijos nepateikė jokių Rusijos kaltės įrodymų, išskyrus „talpą su nežinomu drumstu skysčiu be jokių žymų, kur ir kada jis buvo paimtas“, o tai „iš principo negali būti joks įrodymas“.
Pareiškime teigiama, kad Moldovos valdžia „viešai tvirtina neturinti tikslios informacijos apie incidento pobūdį, teršalų rūšį ir kiekį“, ir dėsto „prieštaringas teorijas“.
Moldovos ir Ukrainos NVO skėtinės organizacijos „Eco-TIRAS“ biologas Ilja Trombickis teigia, kad, nors kol kas sunku nustatyti trumpalaikes ar ilgalaikes taršos pasekmes, tai, kad „keli miestai liko be vandens, yra akivaizdi žala visuomenei“.
„Tai priklauso nuo teršalų pobūdžio... mes vis dar nežinome nei taršos šaltinio, nei medžiagos prigimties, – sakė jis naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP). – Akivaizdu, kad tai nėra sveika paukščiams, vandens paukščiams. Akivaizdu, kad žuvo kai kurie bestuburiai, ypač aukštupyje... vėžiagyviai, tačiau maži, kurie gali būti maistas žuvims.“
„Moldova neturi tokių teršalų išsiliejimų patirties“, – pridūrė jis.
