1 nuotr.Oro linijų bendrovė „Turkish Airlines“ penktadienį paskelbė apie susitarimą įsigyti iki 225 „Boeing“ lėktuvų – tai įvyko kitą dieną po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pirmojo vizito Baltuosiuose rūmuose nuo 2019 metų.
Daugiau nei dvi valandas trukęs R. T. Erdogano ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas padidino Ankaros viltis, kad Vašingtonas atšauks sankcijas, kurios nuo 2020 m. neleidžia jai pirkti amerikietiškų naikintuvų F-35.
Šios priemonės buvo įvestos kaip atsakas į tai, kad Turkija įsigijo Rusijos priešraketinės gynybos sistemą S-400.
Kalbėjęsis su Turkijos žurnalistais skrydžio iš Vašingtono metu, R. T. Erdoganas kalbėjo apie „nuoširdžią, konstruktyvią ir produktyvią atmosferą“ per derybas. Tačiau jis pripažino, kad „išspręsti visų problemų per vieną susitikimą, žinoma, neįmanoma“.
„Turkish Airlines“ sandoris apima 150 patvirtintų „Boeing“ orlaivių, kurie bus pristatyti 2029-2034 m., su galimybe įsigyti dar 75, sakoma bendrovės pareiškime nenurodant kainos.
„Šiais užsakymais siekiame iki 2035 m. visą savo lėktuvų parką pakeisti naujos kartos orlaiviais, taip padidindami efektyvumą ir palaikydami vidutinį šešių procentų metinį augimo tempą“, – teigė oro bendrovė.
Įmonė pateikė galutinį užsakymą nupirkti 50 „Boeing 787 Dreamliner“ lėktuvų su galimybe įsigyti dar 25. Taip pat ji užsakė 100 „Boeing 737 MAX“ reaktyvinių lėktuvų ir su galimybe įsigyti dar 50.
Oro linijų bendrovė taip pat derasi su variklių gamintojais „Rolls-Royce“ ir „GE Aerospace“ dėl „Dreamliner“ lėktuvų variklių, atsarginių dalių ir techninės priežiūros paslaugų.
„Boeing“ sandoris sudarytas po to, kai „Turkish Airlines“ 2023 m. gruodį paskelbė apie 355 lėktuvų užsakymą iš konkuruojančios Europos bendrovės „Airbus“.
„Nustokite pirkti rusišką naftą“
Pranešimai apie sandorį su „Boeing“ Turkijos žiniasklaidoje pasirodė anksčiau šią savaitę, dar iki R. T. Erdogano susitikimo su D. Trumpu.
Tai buvo pirmasis oficialus R. T. Erdogano priėmimas Baltuosiuose rūmuose nuo 2019 metų, per D. Trumpo pirmąją kadenciją. Prezidento Joe Bideno 2020-2024 m. kadencijos metu jis iš esmės buvo nustumtas į šoną.
Vašingtonas 2019 m. išmetė Turkiją iš naikintuvų F-35 programos dėl to, kad ši NATO narė įsigijo Rusijos oro gynybos sistemą.
D. Trumpas sakė esąs pasirengęs panaikinti sankcijas Ankarai dėl raketų S-400, jei susitikimas bus sėkmingas. Tačiau per susitikimą jis taip pat iškėlė svarbų Ukrainos klausimą, nes Turkija atsisakė prisijungti prie tarptautinių sankcijų Maskvai ir net padidino rusiškos naftos pirkimą.
„Norėčiau, kad jis nebepirktų jokios naftos iš Rusijos, kol Rusija tęsia šį siautėjimą“, – sakė D. Trumpas žurnalistams susitikimo Ovaliajame kabinete pradžioje.
Turkija yra ketvirta pagal dydį Rusijos prekybos partnerė, rodo Europos Bruegelio instituto duomenys. Jo vertinimu, dvišalė prekyba pernai siekė 52 mlrd. dolerių – ją sudarė daugiausia iškastinis kuras ir elektronika.
D. Trumpas, kuris šios savaitės pradžioje iš esmės pakeitė savo poziciją, sakydamas, kad dabar tiki, jog Ukraina gali laimėti karą, reikalauja, kad Vakarų sąjungininkės nustotų pirkti Rusijos naftą ir dujas prieš jam įvedant daugiau sankcijų Maskvai.
