Nuo karo pradžios Hormūzo sąsiaurį kirto apie 90 laivų: Iranas toliau eksportuoja naftą

Daugelis per sąsiaurį plaukusių laivų vykdė vadinamuosius „tamsiuosius“ reisus, kuriais išvengiama Vakarų vyriausybių sankcijų bei priežiūros ir kurie greičiausiai yra susiję su Iranu, teigė laivybos duomenų bendrovė „Lloyd‘s List Intelligence“.

Pastaruoju metu, vyriausybėms suaktyvinus derybas, sąsiauriu sėkmingai praplaukė ir su Indija bei Pakistanu susiję laivai.

Žaliavinės naftos kainoms šoktelėjus virš 100 JAV dolerių už barelį, JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudė sąjungininkus ir prekybos partnerius siųsti karo laivus ir atidaryti sąsiaurį, tikėdamasis sumažinti naftos kainas.

Didžioji dalis laivybos srauto per Hormūzo sąsiaurį, vandens kelią, kuriuo gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos, buvo sustabdyta nuo kovo pradžios, kai prasidėjo karas. Šiame rajone apie 20 laivų patyrė atakas.

Tačiau Iranas nuo kovo pradžios vis tiek sugebėjo eksportuoti gerokai daugiau nei 16 mln. barelių naftos, apskaičiavo prekybos duomenų ir analizės platforma „Kpler“.

Dėl Vakarų sankcijų ir su tuo susijusių rizikų didžiausia Irano naftos pirkėja yra Kinija.

Irano naftos eksporto apimtys „išlieka atsparios“, teigė „Kpler“ prekybos rizikos analitikė Ana Subasic.

Iranui pavyko gauti pelno iš naftos pardavimų ir kartu „išsaugoti savo eksporto arteriją“, naudojantis šio „butelio kaklelio“ kontrole, sakė konsultacijų bendrovės „Reddal“ klientų direktorius Kun Cao.

Irano naftos eksporto duomenų vertinimai iš esmės sutampa su laivybos duomenimis.

„Lloyd‘s List Intelligence“ duomenimis, kovo 1-15 d. Hormūzo sąsiaurį praplaukė mažiausiai 89 laivai, įskaitant 16 naftos tanklaivių, kai iki karo praplaukdavo 100-135 laivai per dieną.

Manoma, kad daugiau nei penktadalis iš tų 89 laivų buvo susiję su Iranu, o tarp likusių – su Kinija ir Graikija susiję laivai, teigia bendrovė.

Praplaukia ir kiti laivai.

Sekmadienį per sąsiaurį praplaukė žaliavinės naftos tanklaivis „Karachi“ su Pakistano vėliava; jį kontroliuoja Pakistano nacionalinė laivybos korporacija, teigė „Lloyd‘s List Intelligence“.

Pakistano uostų valdybos atstovas Shariqas Aminas atsisakė patvirtinti arba paneigti, kokiu maršrutu plaukė „MT Karachi“, tačiau teigė, kad laivas netrukus saugiai pasieks Pakistaną.

Su Indijos vėliava plaukiojantys suskystintų naftos dujų (SND) laivai „Shivalik“ ir „Nanda Devi“, abu priklausantys valstybinei Indijos laivybos korporacijai „Shipping Corp. of India“, taip pat plaukė per sąsiaurį apie kovo 13 arba 14 d., rodo „Lloyd‘s List Intelligence“ duomenys.

Milijonai Indijos namų ūkių naudoja SND kaip pagrindinį kurą maistui ruošti.

Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad abu laivai galėjo plaukti po derybų su Iranu.

Irakas taip pat derėjosi su Iranu, kad šis leistų Irako naftos tanklaiviams plaukti per Hormūzo sąsiaurį, pranešė šalies valstybinė naujienų agentūra.

Laivai gali plaukti per sąsiaurį „bent su tam tikro lygio diplomatiniu įsikišimu“, – sakė „Lloyd‘s List“ vyriausiasis redaktorius Richardas Meade‘as.

Taigi, gali būti, kad Iranas yra „praktiškai sukūręs saugų koridorių“, kuriuo kai kurie laivai plaukia arti Irano krantų.

Nustatyta, kad kai kurie laivai, esantys netoli sąsiaurio arba jame, siekdami sumažinti atakų riziką, deklaravo, kad yra susiję su Kinija arba kad jų įgulos nariai yra kinai, rodo ankstesnė laivų stebėjimo platformos „MarineTraffic“ analizė.

Analitikai mano, kad taip jie pasinaudojo glaudesniais Kinijos ryšiais su Iranu.

Nuo karo su Iranu pradžios naftos kainos šoktelėjo daugiau kaip 40 proc. ir viršijo 100 JAV dolerių už barelį, o Iranas pagrasino, kad neleis pervežti „nė vieno litro naftos “, skirtos JAV, Izraeliui ir jų sąjungininkams.

Siekdamos stabilizuoti naftos kainas, JAV pareiškė, kad leidžia Irano tanklaiviams kirsti sąsiaurį.

„Irano laivai jau išplaukia, ir mes leidome tam įvykti, kad aprūpintume likusį pasaulį“, – pirmadienį interviu CNBC sakė iždo sekretorius Scottas Bessentas.

JAV bombardavo karinius objektus prie Irano krantų esančioje Chargo saloje, kuri yra labai svarbi Irano naftos tinklui ir eksportui, tačiau prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad kol kas paliko ramybėje ten esančią naftos infrastruktūrą.

Naujausi plaukimai Hormūzo sąsiauriu rodo, kad sąsiauris nėra tiesiog „uždarytas“, sakė Cao.

„Jis greičiau suprantamas kaip selektyviai uždarytas tam tikram transportui, tačiau vis dar naudojamas Irano eksportui ir siauram toleruojamam ne Irano laivų eismui“, – sakė jis.

Tačiau, jei Iranas planuoja „sukelti skausmą didesnėmis energijos kainomis, tanklaivių, kuriuos jis praleidžia per Hormūzo sąsiaurį, skaičius gali būti labai ribotas“, tyrimo pranešime teigė Nyderlandų banko ING strategai Warrenas Pattersonas ir Ewa Manthey.