Nuo alyvuogių aliejaus iki pramonės įrangos: kaip JAV gali paspausti Ispaniją

Kiek vėliau Madridas patikino, kad nenusileido Vašingtono reikalavimams ir toliau laikosi savo pozicijos, todėl antiispaniškų sankcijų klausimas vis dar išlieka aktualus.

Takoskyra gilėja

Ispanijos sprendimas neprisidėti prie JAV ir Izraelio vasario 28 d. surengto išpuolio prieš Iraną bei neleisti naudotis savo karinėmis bazėmis logistinei ir paramos operacijų veiklai atvėrė naują politinės įtampos etapą santykiuose su Vašingtonu.

Įtampa dar labiau išaugo, kai D.Trampas pareiškė nenorintis turėti nieko bendra su Ispanija bei nurodė nutraukti visas derybas su šia šalimi, kurią pavadino „siaubinga sąjungininke". „Nutrauksime visą prekybą su Ispanija", - tikino jis, tačiau nepateikė jokių konkrečių priemonių, kaip tai būtų daroma, tik užsiminė apie galimus prekybos apribojimus.

Ir taip įtemptoje tarptautinėje aplinkoje vis garsiau kalbama, kad geopolitiniai nesutarimai tarp šalių gali peraugti į atsakomąsias prekybines priemones. Tai verčia atkreipti dėmesį į tuos Ispanijos sektorius, kurie labiausiai priklausomi nuo JAV rinkos, tačiau tikėtiną poveikį gali pajusti ir kitos Europos šalys, nes Ispanija yra bendrosios ES rinkos dalis.

Pasekmės žemės ūkiui

2025 m. Ispanija į JAV eksportavo prekių už 16,7 mlrd. eurų - 8 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Tuo pat metu importas iš JAV augo ir pasiekė 30,2 mlrd. eurų, todėl prekybos deficitas išsiplėtė iki maždaug 13,5 mlrd. eurų. Didesnis neigiamas Ispanijos prekybos balansas fiksuojamas tik su Kinija - praėjusiais metais jis sudarė 42,278 mlrd. eurų.

Pagal vertę didžiausia Ispanijos eksporto į JAV dalis buvo mašinos ir elektros įranga, kurių išvežta už beveik 4 mlrd. eurų. Apie trečdalį importo sudarė energetikos prekės, eksportuota nemažai farmacijos produkcijos ir įvairios technikos.

Tiesa, teisinės galimybės per prekybą bausti vien Ispaniją yra labai ribotos. Bet kokie muitai ar kitos sankcijos konkrečiai ispaniškoms prekėms paliestų ir visą ES, nes tokio pobūdžio prekybos priemonės derinamos ir taikomos visam bendrijos blokui.

Vašingtonas galėtų nuspręsti taikyti tikslinius muitus tam tikroms prekių kategorijoms, ypač aktualioms Ispanijos gamintojams arba toms, kurių ribojimo poveikis turėtų rimčiausią įtaką politinei situacijai. Šiuo atveju tikėtinu taikiniu vėl taptų žemės ūkio ir maisto sektorius.

Bendrai vertinant, Ispanijos prekybos ryšiai su Vašingtonu nėra itin intensyvūs - tik 4,3 proc. šalies eksporto keliauja į Jungtines Valstijas. Nepaisant to, kai kurie sektoriai, tarkim, alyvuogių aliejaus ar mašinų ir elektros įrangos pramonė, yra labai priklausomi nuo šios rinkos.

Šiaurės Amerikos rinka tenka apie 50 proc. pasaulinio alyvuogių aliejaus suvartojimo už ES ribų, todėl Ispanijai pasitraukus ar praradus dalį šios rinkos, jos vietą greitai užimtų konkurentai iš kitų šalių. Vienas jų - Tunisas, kuriam papildomą pranašumą suteikia ir JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas panaikinti abipusius muitus.

Tačiau tokiu atveju nukentėtų ne tik ispaniško alyvuogių aliejaus gamintojai. Pasekmes pajustų Italija, Graikija bei kitos, šiame sektoriuje aktyviai veikiančios, ES šalys. Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, 2025 m. įvairių rūšių ispaniško aliejaus eksportas į JAV siekė 970 mln. eurų.

JAV yra strategiškai svarbi rinka ir Ispanijos vynui - tiek pagal kainą, tiek pagal pardavimo apimtis. Būtent į šią šalį eksportuojama daugiausia ispaniškų putojančių vynų.

Tačiau šioje srityje tenka konkuruoti ne tik su kitomis ES šalimis, bet ir su Lotynų Amerikos vyno gamintojais iš Argentinos bei Čilės. Be to, bet kokių muitų poveikį pajustų ir tokios šalys kaip Italija ar Prancūzija. Panašiai nutiktų ir su vytintais mėsos produktais, tačiau šiuo atveju ribojimai skaudžiausiai smogtų Ispanijai.

Ir kitos problemos

Be žemės ūkio sektoriaus, nemaža priklausomybė nuo JAV rinkos matoma ir pramonėje. Didelė dalis Ispanijos mašinų, pramonės įrangos ir elektros technikos eksporto keliauja į JAV. Šių prekių vertė per metus viršija 4 mlrd. eurų. Kai kurie iš segmentų 2025 m. išsiskyrė ypač sparčiu augimu.

Mašinų ir mechaninių įrenginių kategorijoje Ispanija į JAV produkcijos eksportavo už maždaug 2,6 mlrd. eurų, elektros įrangos eksportas siekė 1,765 mlrd. eurų. Reikšmingą dalį sudarė keramikos gaminiai (590 mln. eurų) ir akmens bei gipso dirbiniai (335 mln. eurų).

Jei JAV administracija nuspręstų siekti realaus ekonominio poveikio, dėl spartaus augimo ir didesnės pridėtinės vertės šie produktai galėtų tapti veiksminga spaudimo priemone.

Prie jų dar prisidėtų automobilių pramonės komponentai bei geležies ir plieno liejiniai - šių prekių eksportas pastaraisiais metais jau smarkiai sumažėjo, o nauji prekybos barjerai situaciją dar labiau apsunkintų. Tarp galimų poveikio sričių minimas ir farmacijos sektorius, kurio eksportas sudaro apie 1,265 mlrd. eurų.

Tai ne pirmas kartas, kai Baltieji rūmai prekybą pasitelkia kaip diplomatinio spaudimo priemonę. Nors Ispanija prekybos klausimais nesidera viena - ši politika priklauso išimtinei Europos Komisijos kompetencijai - ankstesni konfliktai kelia nerimą tiems sektoriams, kurie jautriausiai reaguoja į staigius D.Trampo politikos posūkius.

Panaši situacija susiklostė ir praėjusią vasarą, kai D.Trampas griežtai sukritikavo Ispaniją dėl to, jog ši nepadidino gynybos išlaidų iki 5 proc. BVP, ir pareiškė, kad šalis „sumokės dvigubai" per prekybą. Kol kas šie grasinimai netapo realiais veiksmais.