1 nuotr.Prieš porą dienų apie mokytojų trūkumą ir švietimo sistemos žlugimo grėsmes diskutavo Rygos miesto tarybos narys, buvęs istorijos mokytojas Kaspars Spundė, švietimo srities ekspertė Evija Papulė ir Rygos miesto tarybos Švietimo departamento bendrojo lavinimo skyriaus vedėja Anita Petterkopa. Apie tai informavo „LA.LV".
Daugelyje mokyklų mokytojai išeina iš darbo, nes negali susitvarkyti su tuo, kas vyksta. K.Spundė pasidalino savo patirtimi: kupinas entuziazmo istorijos mokytojas pradėjo dirbti rugsėjo 1 d., o po pusantros savaitės direktoriui pasakė: „Viskas, atsiprašau, daugiau aš negaliu."
Mokyklų direktoriai pažymi, kad mokytojų trūksta net didžiuosiuose miestuose.
E.Papulė pabrėžė: „Neįmanoma rasti latvių kalbos mokytojų. Darbo krūvis, kaip senais laikais - 32 kontaktinės valandos per savaitę. Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos svajonė apie subalansuotą darbo krūvį žlugo, nes mokytojų tiesiog nėra."
Ji pridūrė, kad vyresnės kartos atstovai susitaiko su esama padėtimi, o jaunesni, nebepakeldami krūvio, palieka mokyklą. Panašioje situacijoje gali atsidurti ir muzikos bei matematikos mokytojai.
A.Petterkopa pastebėjo, kad Ryga mokslo metus pradėjo su daugiau nei 100 laisvų darbo vietų, dabar laisvos liko 82. Pagrindinės problemos yra latvių kalbos ir matematikos mokytojų bei padėjėjų trūkumas. Net jei valstybė skiria papildomų lėšų, tai apsunkina reformų įgyvendinimą, nes nėra personalo, kuris galėtų jas įgyvendinti.
Čiekurkalnso pradinė mokykla tapo užsitęsusio latvių kalbos mokytojų trūkumo pasekmių pavyzdžiu. Buvusi direktorė prisipažino, kad nebegali užtikrinti kokybiško ugdymo proceso, todėl mokykla buvo pasirengusi prisijungti prie kitos ugdymo įstaigos.
Ji taip pat pažymėjo, kad mokytojų perviliojimas iš esmės yra neteisingas požiūris, tačiau tai daroma. Daugelis mokytojų iš Rygos išvyko dirbti į Marupę ir kitas Rygos apylinkėse esančias savivaldybes, kur jiems mokama mažiausiai 200 eurų daugiau.
Jauni mokytojai dažnai pasirenka alternatyvą ir dirba internetu kaip privatūs korepetitoriai. Tai, skirtingai nei dirbant mokyklose, yra paprasčiau ir reiškia mažiau atsakomybės už galutinį rezultatą.
E.Papulė pabrėžė, kad mokyklų direktoriai, siekdami užtikrinti ugdymo kokybę, nebesamdo visų iš eilės. Laisvos darbo vietos nebeužpildomos vien iš nevilties: „Kartais žmonės ateina iš kitų sričių ir būna įsitikinę, kad gali dirbti mokykloje, bet direktoriai - bent jau kaip rodo mano patirtis - jų nesamdo."
