Latvijoje už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto vykdymą atsakingos bendrovės vadovas paskelbė, kad pirmasis projekto etapas šalyje gali vėluoti bent 3–5 metus, skelbia „Verslo žinios“.
Anot portalo, apie tai Latvijos televizijoje kalbėjo valstybinės bendrovės „Eiropas Dzelzcela linijas“, atsakingos už „Rail Baltica“ įgyvendinimą šalyje, valdybos pirmininkas Maris Dzelme.
Anot jo, esant dabartiniam finansavimo lygiui, anksčiau planuotas pirmojo projekto etapo užbaigimas iki 2030 m. yra nerealus.
M. Dzelme pareiškė, kad statybos tempai tiesiogiai priklauso nuo finansavimo – jei jis nėra pakankamas, projektas negali būti tęsiamas.
Kaip skelbia „Verslo žinios“, pasak M. Dzelme, pirmasis „Rail Baltica“ etapas bus iš naujo perprojektuotas, siekiant sumažinti tiek infrastruktūros apimtį, tiek bendras išlaidas. Šis procesas gali kainuoti apie 8 mln. eurų, bet tikimasi, kad tai leis iš viso sutaupyti 100–200 mln. eurų.
Pirmasis etapas, vertinamas 15,3 mlrd. eurų, apima vieną geležinkelio vėžę, o kartu su antruoju etapu bendra projekto kaina sieks 23,8 mlrd. eurų.
Kaip skelbė ELTA, „Rail Baltica“ projektui skirtas Europos Komisijos (EK) finansavimas siekia apie 1,6 mlrd. eurų – pernai liepą skirta 295,5 mln. eurų pagal europinę „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą, Lietuvai iš šios sumos jau atiteko apie 95 mln. eurų, dar papildomas 95 mln. eurų finansavimas skirtas pernai spalį.
Trys Baltijos šalys yra pasirašiusios susitarimą, kuriuo įsipareigojo bendrai siekti didesnio papildomo europinio finansavimo šiam strateginiam susisiekimo projektui.
Nors „Rail Baltica“ projektą planuojama užbaigti iki 2030-ųjų, naujausioje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje skelbiama, kad toks terminas yra mažai tikėtinas ir projektas vėluos.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.