Naftos kainos pirmadienį nukrito – po to, kai per JAV karinę operaciją buvo suimtas Venesuelos lyderis Nicolasas Maduro, kurio šalyje yra didžiausios pasaulyje išžvalgytos naftos atsargos.
Į rinką patekęs didesnis Venesuelos naftos kiekis padidintų nerimą dėl perteklinės pasiūlos ir darytų dar didesnį spaudimą naftos kainoms, kurios pastaraisiais mėnesiais ir taip mažėjo.
Rytinės prekybos Azijoje metu „Brent Crude“ rūšies naftos kaina sumažėjo 0,21 proc. ir siekė 60,62 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ rūšies – sumažėjo 0,35 proc. ir siekė 57,12 JAV dolerio; abi kainos buvo šiek tiek pakilusios nuo ankstesnių žemumų.
Ankstyvą šeštadienio rytą JAV pajėgos atakavo Karakasą, bombardavo karinius objektus ir išsigabeno N. Maduro bei jo žmoną į Niujorką, kur jiems bus pateikiami federaliniai kaltinimai narkotikų kontrabanda.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV nuo šiol „valdys“ Venesuelą ir siųs JAV bendroves sutvarkyti jos smarkiai apleistos naftos infrastruktūros.
Po daugelio metų nepakankamų investicijų ir sankcijų Venesuela šiuo metu išgauna apie milijoną barelių per dieną – gerokai mažiau, palyginti su maždaug 3,5 mln. barelių per dieną 1999 m.
Tačiau analitikai teigia, kad, šalia kitų svarbių klausimų dėl Venesuelos ateities, reikšmingai padidinti naftos gavybą nebus nei lengvas, nei greitas darbas.
„Bet koks gavybos atgaivinimas pareikalautų didelių investicijų, nes infrastruktūra dėl daugelį metų trukusio netinkamo valdymo ir nepakankamų investicijų yra sugriuvusi“, – AFP sakė UBS analitikas Giovanni Staunovo.
Investuoti šiandien taip pat nėra patrauklu: naftos kainas žemyn spaudžia pasiūlos perteklius, o 2025 m. kainos krito nepaisant didelių augimą galinčių paskatinti priešingų veiksnių, pavyzdžiui, D. Trumpo muitų karo ir tebesitęsiančio karo Ukrainoje.