Kosove vyksta pirmalaikiai rinkimai, siekiant išeiti iš metus trukusios politinės aklavietės

Vasario 9 d. vykusiuose parlamento rinkimuose daugiausiai balsų – 42 proc. – gavo ministro pirmininko Albino Kurti partija „Vetevendosje“ (VV), tačiau jų neužteko norint turėti daugumą 120 vietų parlamente.

Parlamentarams prireikė daugiau kaip 50 posėdžių, kad susitartų dėl pirmininko, tačiau koalicijos ar vyriausybės taip ir nesudarė, todėl teko rengti pirmalaikius rinkimus.

Pagrindiniu lyderiu laikomas A. Kurti tikisi po greitos dviejų savaičių rinkiminės kampanijos „laimėti didele persvara“ ir „peržengti 50 proc. ribą“, sakė jis antradienį interviu AFP.

Per vasario kampaniją jis žadėjo valdyti Kosovą „nuo vieno galo iki kito“, įskaitant vietoves, kuriose gyventojų daugumą sudaro serbai ir kuriose Belgrado įtaka dažnai yra didesnė už Prištinos, tačiau dabar A. Kurti yra sutelkęs dėmesį į ekonomiką ir nustūmęs į šoną santykius su Serbija, kuri niekada nepripažino savo buvusios provincijos atsiskyrimo 2008 m.

„Nepaisant ginčų, ekonomika veikia labai gerai ir šiais metais vėl užfiksuosime 4 proc. BVP augimą. Per visą mano kadenciją mes niekada nenukritome žemiau 4 proc.“, – AFP sakė A. Kurti.

Serbai ignoruojami

Pastarosiomis dienomis jis taip pat paskelbė, kad vyriausybė iki metų galo išmokės po 100 eurų pensininkams ir kiekvienai šeimai, auginančiai mažus vaikus.

„Rinkiminė korupcija“, – taip reagavo kitos dvi pagrindinės partijos – Kosovo demokratinė partija (PDK) ir Kosovo demokratinė lyga (LDK).

Jos taip pat vykdė kampaniją dėl ekonomikos ir pažeidžiamiausių gyventojų grupių – tačiau kritikuodamos vyriausybės veiklą.

„Kosovas prastai valdomas. Kainos pakilo 40-50 proc., elektra pabrango, o darbo užmokestis ir pensijos beveik nepasikeitė. Tai pasikeis su PDK vyriausybe“, – žadėjo PDK lyderis Bedris Hamza.

„Dėl prastų politinių sprendimų plėtros projektai taip ir nepasistūmėjo į priekį“, o „infliacija sugraužė pajamas“, – antrino LDK kandidatas Lumiras Abdixhiku.

Jis kritikavo griežtą A. Kurti politiką serbų mažumos atžvilgiu, kuria taip pat buvo nepatenkinti sąjungininkai, įskaitant Jungtines Valstijas.

„Praradome sąjungininkus, praradome tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą, institucijos buvo paralyžiuotos“, – kaltino L. Abdixhiku.

Rinkimuose sekmadienį turi teisę balsuoti daugiau kaip du milijonai žmonių, įskaitant dešimtis tūkstančių užsiregistravusiųjų užsienyje. 2025 m. vasario mėnesį rinkimuose dalyvavo tik 40,6 proc. rinkėjų.

Be trijų pagrindinių partijų, rinkėjai taip pat turi išrinkti atstovus į 20 vietų, rezervuotų mažumoms: 10 vietų skirtos serbams, keturios – romams, aškalams ir Balkanų egiptiečiams, trys – bosniams (bosniakams), dvi – turkams ir viena – goranams.