1 nuotr.„Prieš tris šimtus metų niekas netikėjo, kad valstybė kada nors atsisakys religijos kontrolės", - rašė Friedrichas Hayekas savo 1976 m. knygoje „Pinigų privatizavimas", - „ir panašiai po trijų šimtų metų valstybė nebegalės kontroliuoti pinigų." Atsiradus skaitmeninėms valiutoms, jo prognozė išsipildė.
Virtualių valiutų grėsmė
Nors mažai tikėtina, kad šios valiutos artimiausiu metu mes iššūkį centrinių bankų ir suverenių valiutų dominavimui, virtualių valiutų anonimiškumas ir tarpvalstybinis pobūdis kelia didelių iššūkių finansų reguliuotojams.
Nerimaujama, kad kriptovaliutų naudojimas neteisėtai veiklai, pavyzdžiui, pinigų plovimui, teroristų finansavimui ir mokesčių slėpimui, tapo pagrindine nusikaltėlių priemone.
Neseniai Kinijoje įvyko du reikšmingi lūžiai: pirmasis - peržiūrėtas Kinijos kovos su pinigų plovimu įstatymo priėmimas, o antrasis - RMB (Renminbi, oficiali šalies valiuta, juanis) skaitmeninės tarpvalstybinės atsiskaitymų sistemos paleidimas. Šie du dalykai gali atrodyti atskiri, tačiau jie yra labai susiję, - rašo portalas „Hammihan".
Besikeičianti pasaulinė finansų aplinka
2025 m. kovo 17 d. Kinijos liaudies bankas paskelbė apie skaitmeninės tarpvalstybinės RMB atsiskaitymų sistemos, jungiančios dešimt Pietryčių Azijos valstybių (ASEAN asociacija) ir šešias Artimųjų Rytų šalis, paleidimą. Analitikai šį žingsnį laiko reikšmingo pokyčio pasaulinėje finansų aplinkoje ženklu, kuris kelia grėsmę JAV dolerio dominavimui.
Šios naujos Kinijos revoliucijos centre - blokų grandinės technologija, leidusi Kinijai sukurti greitą, saugią ir efektyvią skaitmeninę valiutą, rašo Akilešas Šrivastava (Akhilesh Srivastava), „McKinsey" ir Pasaulio ekonomikos forumo konsultantas. Skaitmeninė RMB gali atlikti operacijas vos per kelias sekundes, palyginti su įprastu trijų - penkių dienų tarpvalstybinių mokėjimų atlikimu. „Lightning Payment" (angl. žaibiškas mokėjimas) funkcija jau buvo išbandyta tarp Honkongo ir Abu Dabio, kur įmonė sumokėjo Artimųjų Rytų tiekėjui skaitmenine RMB. Operacijos apdorojimo mokesčiai sumažėjo 98 procentais.
Tačiau, anot finansų rinkų analitikų, labiausiai išsiskiria techniniai barjerai, kuriuos Kinija sukūrė savo skaitmeninei valiutai. Blokų grandinės technologija, kuria grindžiama skaitmeninė RMB, užtikrina skaidrias ir atsekamas operacijas, kartu įtraukdama automatizuotas pinigų plovimo prevencijos (AML) kontrolės priemones. Tai jau patraukė 23 centrinių bankų visame pasaulyje dėmesį, kurie prisijungė prie skaitmeninės valiutos eksperimento.
Šios technologinės revoliucijos pasekmės toli siekiančios. Pirma, ji reiškia reikšmingą finansinių galių pusiausvyros pokytį, įtvirtinantį Kiniją kaip svarbią žaidėją pasaulinėje sistemoje. Skaitmeninis RMB jau buvo panaudotas tarpvalstybiniams sandoriams, kurių vertė viršija 1,2 trilijono JAV dolerių, ir tikimasi, kad jo naudojimas sparčiai augs.
Antra, skaitmeninis RMB atlieka dvejopą vaidmenį: jis ne tik palengvina mokėjimus, bet ir suteikia gyvybiškai svarbų technologinį pagrindą platesnei Kinijos „Viena juosta, vienas kelias" iniciatyvos strategijai. Skaitmeninis RMB bus integruotas su „Beidou" navigacija ir kvantinėmis technologijomis, siekiant sukurti „Skaitmeninį šilko kelią", taip 4 kartus padidinant prekybos efektyvumą.
Kita vertus, šis integruotas virtualus ir realus požiūris kelia sistemingą iššūkį ilgalaikiam JAV dolerio dominavimui ir žymi reikšmingą pasaulio ekonomikos kraštovaizdžio pokytį.
Pasauliui grumiantis su šios revoliucijos pasekmėmis, vienas dalykas yra aiškus: finansų ateitį lems kriptovaliutos, ir Kinija pirmauja. Kyla klausimas, ar likęs pasaulis sugebės neatsilikti?
Kinijos skaitmeninė valiuta ir konkurencija su Jungtinėmis Valstijomis
2021 m. Darelas Dafis (Darrellas Duffy) iš Stanfordo Huverio instituto (Stanford Hoover Institution) ir Elizabeta Ekonomi (Elizabeth Economy), vyresnioji Huverio instituto mokslo darbuotoja, atliko projektą, kuriuo siekė ištirti Kinijos naujos centrinio banko skaitmeninės valiutos pasekmes. Jie mano, kad Kinijos tikslas internacionalizuoti RMB plečiant skaitmeninio juanio (vadinamo e-CNY) ir jo tarpvalstybinių mokėjimų sistemų naudojimą turės didelių pasekmių tarptautiniam saugumui.
Huverio instituto ekspertų nuomone, Kinijai būtų didžiulis pranašumas, jei įmonės, veikiančios už jos ribų, atsiskaitytų Kinijos valiuta. Tokius mokėjimus Kinijos liaudies bankas puoselėja jau du dešimtmečius.
Ekspertai padarė išvadą, kad e-CNY galiausiai galėtų padėti susilpninti JAV dolerio dominavimą tarptautiniuose mokėjimuose. Be to, e-CNY leistų Kinijos saugumo agentūroms stebėti ne tik savo piliečių, bet ir bet kurio užsienio asmens ar įmonės, vykdančios veiklą Kinijoje, finansinę veiklą.
Dar 2015 m. Kinija pristatė tarpvalstybinę bankų mokėjimų sistemą (Kinijos tarpbankinių mokėjimų sistema arba CIPS) kaip alternatyvą SWIFT (Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų draugijai). Ji tikisi, kad vis daugiau pasaulio šalių naudosis jos SWIFT alternatyva, kuri pagerins Kinijos pozicijas siekiant išvengti Jungtinių Valstijų įvestų sankcijų poveikio.
Pavyzdžiui, jei Kinija įsiveržtų į Taivaną, JAV neabejotinai įvestų Taivanui griežtas sankcijas, ir ši SWIFT alternatyva galėtų būti Kinijos atrama. Elektroninis Kinijos juanis nebūtinai yra pagrindinis Kinijos būdas išvengti sankcijų, tačiau tai yra žingsnis tikslo link internacionalizuoti RMB.
Naudodama CIPS, Kinija galėtų apeiti SWIFT sankcijas tokioms šalims kaip Iranas, Rusija ar Šiaurės Korėja, su kuriomis ji palaiko bankininkystės ryšius. Iš tiesų, Kinijos bankai galėtų apdoroti mokėjimus Rusijai, kuriai šiuo metu taikomos SWIFT sankcijos. Tačiau toks sprendimas sukeltų didelę ekonominę riziką Kinijos bankams, nes padėtų išvengti sankcijų, nes tokia pagalba galėtų lemti Kinijos bankų pašalinimą iš SWIFT sistemos. Todėl iki šiol Kinijos bankai dažniausiai buvo linkę bendradarbiauti su JAV ir atsižvelgti į jų taikomas sankcijas.
Jei Kinija išplės savo mokėjimo sistemų pasiekiamumą ir sumažins SWIFT bei JAV dolerio, kaip pasaulinės rezervinės valiutos, svarbą, ji bus daug geresnėje padėtyje, kad išvengtų JAV sankcijų poveikio.
