1 nuotr.Kinija nuo Naujųjų metų atsisakė ilgai galiojusios mokesčių lengvatos kontraceptinėms priemonėms ir tokiems produktams kaip prezervatyvai pradėjo taikyti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Kontraceptinės priemonės nebėra laikomos neapmokestinamomis prekėmis, o tai reiškia, kad jiems įvedamas standartinis 13 proc. PVM tarifas.
Šis žingsnis sukėlė diskusijas socialinėje žiniasklaidoje dėl to, ar jis susijęs su Kinijos vadovybės pastangomis didinti gimstamumą šalyje. Kai kurie vartotojai iš šio sprendimo ir pasišaipė.
Vienas komentatorius klausė, „kuris ekspertas“ sugalvojo šią idėją, sakydamas, kad didesnės išlaidos kontracepcijai yra kišimasis į privatų porų gyvenimą ir gali turėti ilgalaikių pasekmių santykiams.
Kitas internautas teigė, kad pagrindinės priežastys, lemiančios mažą gimstamumą Kinijoje, yra mažos pajamos ir ribotos atostogos.
Kinija pradėjo švelninti ilgametę vieno vaiko politiką maždaug prieš dešimtmetį, 2016 m. leisdama turėti du vaikus, o nuo 2021 m. leido poroms susilaukti trijų vaikų, nes šalis susidūrė su sparčiu visuomenės senėjimu ir prasidėjusiu gyventojų skaičiaus mažėjimu.
2024 m. Kinijos gyventojų skaičius mažėjo trečius metus iš eilės, o ekspertai įspėja, kad nuosmukis tęsis.
Šalyje imtasi įvairių priemonių, įskaitant mokesčių lengvatas, ilgesnes vaiko priežiūros atostogas ir vietines subsidijas. Pasak „Reuters“, 2024 m. valdžia ėmė raginti kolegijas ir universitetus teikti „meilės švietimą“, stengiantis vaizduoti santuoką, meilę, vaisingumą ir šeimą teigiamoje šviesoje.
Tačiau valdžios institucijoms sunkiai sekasi įtikinti žmones susilaukti daugiau vaikų. Analitikai kaip pagrindinius veiksnius, lemiančius mažą gimstamumą, įvardija dideles pragyvenimo ir vaikų priežiūros išlaidas, brangų būstą, didelį spaudimą švietimo srityje, neužtikrintumą dėl darbo vietų bei pajamų ir bendrai lėtėjančią ekonomiką.
