Kataklizmai Europoje - nuo virstančių medžių iki iškilusių sprogmenų prikrautų laivų

Uraganai pareikalavo žmonių aukų

Centrinės ir Pietų Europos regionus nusiaubę galingi uraganai jau nusinešė 12-os žmonių, įskaitant ir trijų vaikų, gyvybes, informuoja BBC.

Daugiausia žmonių žuvo prispausti nuvirtusių medžių. Tokie nelaimingi atsitikimai buvo užregistruoti Italijoje, Austrijoje ir Prancūzijai priklausančioje Korsikos saloje, kurioje liūtys ir stiprūs vėjai užklupo kempingą. Vietos valdžia pranešė, kad vietomis vėjo gūsiai siekė 224 km/val. Vėtros niokojo gyvenamuosius namus ir rovė medžius. Būtent nuvirtęs medis ir pražudė kempinge buvusią 13-amtę mergaitę.

Žalos vėtros pridarė ir Venecijoje. Čia buvo nuplėšta dalis Švento Marko bazilikos varpinės sienos.

Štormai daugelyje kontinento vietų prasidėjo po keletą savaičių trukusios sausros.

Komentuodami situaciją, specialistai pabrėžė, kad ekstremalių štormų susiformavimui įtakos turėjo vykstantys klimato pokyčiai. Ypatinga nerimą kelia tai, kad, pasak liudininkų, štormai prasidėjo staiga, be jokio akivaizdaus perspėjimo apie artėjančius oro pokyčius.

Tuo pat metu dalis kitų Europos regionų vis dar kenčia nuo rekordinių karščių.

Pastebima, kad pastaruoju metu ekstremalūs gamtos reiškiniai, įskaitant kaitras ir štormus, tampa vis dažnesni ir intensyvesni. Teigiama, kad tai lemia antropogeniniai klimato pasikeitimai.

Nusekus upėms į paviršių iškilo Antrojo Pasaulinio karo laivai

Dėl Europą kankinančių karščių pradėjo sekti regiono upės. Ši problema neaplenkė ir didžiausios Vakarų Europos upės - Dunojaus. Vietomis vandens lygis pasiekė kritinę ribą. Nusekus upei, jos paviršiuje pasirodė senų, Antrojo Pasaulinio karo metais paskandintų laivų, liekanos.

Bulgarijos nacionalinė televizija pranešė, kad vandens lygis kai kuriuose šalies rajonuose yra pavojingai mažas. Orechovo rajone upė nusileido 69-iais centimetrais žemiau minimalios ribos, taip vadinamojo „nulinio taško". Probleminė situacija išlieka ir Rusos, Silistrijos bei Novoje Selo rajonuose.

Neįprastai krentantis vandens lygis paveikė Serbijos ir Rumunijos pasienyje esančius regionus. Netoli Rytų Serbijos Prachovo uosto, Dunojaus seklumose buvo rasta 20-imt Antrojo Pasaulinio karo laikų laivų. Tai - dalis prie Dunojaus krantų paliktos nacistinės Vokietijos flotilės, informavo „Reuters".

Laivų-vaiduoklių pasirodymas upės paviršiuje pasėjo nerimą tarp vietos gyventojų. Pirmiausia dėl išilusių laivų liekanų ženkliai sumažėjo laivybai tinkamų upės plotų. Be to, kariniuose laivuose liko nemažai šaudmenų ir sprogmenų, kas kelia rimtą pavojų žvejams ir upe kursuojantiems laivams. Karinių laivų liekanų utilizavimui jau buvo paskelbtas konkursas, tačiau, bent kol kas, norinčių tuo užsiimti neatsirado.

Užsitęsusi sausra bei dideli karščiai apsunkino laivybą ir kitų Europos regionų, įskaitant Vokietiją, Italiją ir Prancūziją, gyvybiškai svarbiose vandens arterijose. Serbijos valdžia, siekdama, kad Dunojumi ir toliau galėtų kursuoti laivai, problemą bando spręsti gilindama upės vagą.