1 nuotr.Latvijos socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimo banga: žmonės nurodo konkrečias, už šildymą sausio komunalinių mokesčių sąskaitose esančias, sumas bei lygina jas su gruodžio mėnesiu. Ir nerimauja. Apie tai praneša Latvijos žiniasklaida.
Pavyzdžiui, kai kuriems Rygos rajono Kengarags (teigiama, kad tai nėra turtingiausias sostinės rajonas) gyventojams mokesčiai už nedidelius vieno ar dviejų kambarių butus siekė apie 300 eurų.
Akivaizdu, kad bendra 300 eurų sąskaita už nedidelį dviejų kambarių butą tipiškame daugiabutyje gali ne vieną, nedidelę pensiją gaunantį vienišą pensininką, priversti rinktis - sumokėti už butą ir toliau maitintis vien duona ir vandeniu arba bandyti gauti paramą.
Daugiau nei 10 proc. Latvijos pensininkų pensija neviršija 300 eurų, daugiau kaip 20 proc. ji siekia 300-500 eurų.
Su tokiu pačiu pasirinkimu gali susidurti ir kiti pažeidžiamiausi kaimyninės šalies gyventojų sluoksniai.
Anksčiau Latvijos Saeimos deputatas Andris Kulbergs pažymėjo, kad daugumai Latvijos gyventojų sąskaitos šią žiemą bus nepakeliamos.
„Esu šokiruotas, kad sausio sąskaita už elektrą siekė 754 eurus - atrodo, kad mano sprendimas būti atsakingam ir „žaliam" šildant namą šilumos siurbliu buvo kvailas", - atviravo jis.
Latvijos finansų ministerija paskelbė prognozę dėl šilumos bei elektros tarifų artimiausioje ateityje ir ji nedžiugina.
Institucija neatmeta, kad energijos kainų augimas Europoje gali lemti dar rimtesnį šilumos ir elektros tarifų didėjimą.
Latvijos gyventojai komunalinius mokesčius už sausį pradėjo gauti vasario 10 d. Komunalinių paslaugų bendrovė „Rigas Siltums" pranešė, kad šilumos suvartojimas sausį, palyginti su gruodžiu, padidėjo 60-80 proc.
Sausį Latvijoje fiksuotas rekordinis elektros energijos suvartojimas - vidutinis paros kiekis siekė 48,7 GWh, t. y. 12 proc. daugiau nei 2025 m. sausį.
Tai - didžiausias skaičius per pastaruosius metus. Manoma, kad dėl nepalankių oro sąlygų Europoje energijos suvartojimas vasario ir kovo mėnesiais išliks didelis.
Be to, išlieka rizikos, galinčios išlaikyti didesnę infliaciją ir antrąjį 2026 m. pusmetį. Jos siejamos su šių metų pradžioje kilusiomis energijos kainomis, kurioms įtakos turėjo atšiauri žiema ir didelis dujų bei elektros suvartojimas Europoje.
Šiuo metu kylančios energijos kainos Latvijoje dar neturi esminės įtakos elektros, dujų ar šilumos tarifams.
Tačiau jeigu dėl nepalankių oro sąlygų Europoje energijos suvartojimas vasario ir kovo mėnesiais išliks aukštas, dujų ir elektros kainos taip pat gali likti aukštos tol, kol ruošiantis kitam šildymo sezonui dujų saugyklos bus pilnai užpildytos.
