2 nuotr.2020 m. Europa kontroliavo 21,7 proc. pasaulinės automobilių gamybos, o „Volkswagen Group" tvirtai užėmė antrąją vietą, nusileisdamas tik japonų gamintojui „Toyota".
Šiais metais „S&P Global Mobility" analitikai prognozuoja, kad ES dalis pasaulinėje lengvųjų automobilių gamyboje sumažės iki 18 proc.
Niūrios prognozės
Rugpjūčio pradžioje „Volkswagen" pranešė, kad dėl JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) įvestų muitų per pirmąjį pusmetį patyrė 1,3 mlrd. eurų finansinių nuostolių, o tai prisidėjo prie bendro pelno mažėjimo.
Dėl to „Volkswagen" patikslino šiųmečio veiklos pelno augimo prognozę, sumažindamas jį nuo 5,5-6,5 proc. iki 4-5 proc. Dabar bendrovė mano, kad pardavimai metų pabaigoje išliks tokie patys ir nepasieks anksčiau prognozuoto augimo iki 5 proc.
Vokietijos automobilių gamintojo „Mercedes-Benz" vadovas Ola Kelenius (Ola Kallenius), kuris taip pat vadovauja Europos automobilių asociacijai (ACEA), neseniai duodamas interviu laikraščiui „Handelsblatt" perspėjo apie artėjantį Europos automobilių pramonės žlugimą, jei nuo 2035 m. būtų uždrausta pardavinėti naujus automobilius su dyzeliniais ir benzininiais varikliais.
„Mums reikia pripažinti tiesą. Priešingu atveju visu greičiu trenksimės į sieną. Žinoma, turime dekarbonizuoti gamybą, tačiau turime tai daryti technologiškai neutraliai. Negalime pamiršti savo ekonomikos", - pabrėžė O.Kelenius.
Prieš kelerius metus „Mercedes-Benz" vadovybė buvo įsitikinusi, kad Europos sprendimas daugiau dėmesio skirti elektromobiliams buvo teisingas. 2021 m. bendrovė prognozavo, kad iki dešimtmečio pabaigos ji nustos pardavinėti automobilius su vidaus degimo varikliais, tose šalyse, kur tai leis rinkos sąlygos.
Dabar prabangių automobilių gamintojas ne tik atsisakė šio ambicingo tikslo, bet ir radikaliai pakeitė nuomonę.
Bendrovės vadovas mano, kad be transporto su vidaus degimo varikliais vietos automobilių pramonė neišgyvens.
Kai teorija ir praktika išsiskiria
Europos automobilių gamintojai pažymi, kad dabartinės krizės šaknys glūdi reguliavimo spaudime, įskaitant ir patiriamą iš Ursulos fon der Lejen (Ursula von Der Leyen) vadovaujamos Europos Komisijos, bei technologiniame atsilikime nuo Kinijos.
Dar 2023 m. ES patvirtino vadinamąjį „Fit for 55" planą. Jame numatyta nuo 2035 m. uždrausti gaminti automobilius su vidaus degimo varikliais, o iki 2030 m. CO2 išmetimą sumažinti 55 proc.
Tačiau jau šiais metais tapo aišku, kad ES infrastruktūra vystosi lėčiau, negu planuota - iš suplanuotų 6,8 mln. įkrovos stotelių pastatytos tik 2,1 mln.
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ličio ir kobalto - pagrindinių elektromobilių akumuliatorių elementų - kainos padidėjo atitinkamai 120 proc. ir 80 proc. Be to, daugelis europiečių mano, kad elektrinės transporto priemonės kainuoja per daug.
Toli elektromobiliams ir iki 100 proc. transporto rinkos dalies, apie kurią svajoja ES. Per pirmąjį pusmetį jie sudarė tik 17,5 proc. visų ES, Jungtinėje Karalystėje ir Europos laisvosios prekybos asociacijos teritorijoje, kuriai priklauso Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija, parduodamų transporto priemonių.
ACEA duomenys rodo, kad įkraunamiems hibridiniams automobiliams teko tik 8,7 proc. rinkos. Tradiciniai hibridai užėmė 35 proc., tačiau į šį skaičių patenka ir vadinamieji „minkštieji" hibridai, kurie, pasak kai kurių ekspertų, negali būti laikomi visaverčiais hibridiniais automobiliais, nes dažniausiai judėjimui naudoja vidaus degimo variklius.
Jeigu ES nepanaikins planuojamų apribojimų, žemyno automobilių pramonė atsidurs ties žlugimo riba, buvo įsitikinęs O.Kellenius. Jis mano, kad dar prieš ES priežiūros institucijoms uždraudžiant naujus automobilius su vidaus degimo varikliais, vartotojai skubės į salonus užsipirkti benzininių ir dyzelinių automobilių ateičiai. Ir tai niekaip neprisidės prie „klimato sveikatinimo", konstatavo „Mercedes-Benz" aukščiausio rango vadovas.
Panašią nuomonę išsakė ir BMW valdybos pirmininkas Oliveris Cipsė (Oliver Zipse). Jis ragina ES valdžios institucijas išskiriamo CO2 kiekio mažinimui naudoti visas technologijas, įskaitant ir vidaus degimo variklių išsaugojimą.
„Priklausomybė nuo vienos technologijos gali smarkiai pakenkti pramonei. Visų kiaušinių sudėjimas į vieną krepšį yra tik neteisingas turto paskirstymas. Kad Europa galėtų išsaugoti konkurencingumą ir finansuoti savo ateitį, turime ne tik investuoti į naujas technologijas, bet ir naudoti esamas, kurios gali patenkinti klientų pageidavimus bei prisidėti prie išsikeltų klimatinių tikslų įgyvendinimo", - liepos pabaigoje pareiškė O.Cipsė.
„Žalioji" problema
Pažymėtinas ir „Volkswagen", pagrindinio Europos automobilių gamintojo, vaidmuo atsisakant ankstesnių ekologiškų lozungų - arba elektrinės transporto priemonės, arba bankrotas.
Tai prasidėjo 2022 m., kai Vokietijos automobilių milžinas generalinio direktoriaus poste Herbertą Disą (Herbert Diess) pakeitė Oliveriu Bliumesu (Oliver Blume). Pastarasis, būdamas „Porsche" vadovu, ieškojo būdų, įskaitant ir anglies dvideginiui neutralių degalų kūrimą, kurie būtų leidę atitikti ekologines normas.
Praėjusiais metais O.Bliumesas nusprendė nebestatyti Volfsburge naujos elektromobilių surinkimui skirtos gamyklos ir daugiau dėmesio skirti hibridinių modelių plėtrai. Nors „Volkswagen" vis dar kuria elektromobilius Europoje ir Kinijoje, šiais metais jis naujų modelių neplanuoja, o pagrindinių produktų išleidimas atidedamas.
ES planas - nuo 2035 m. uždrausti transporto priemones su vidaus degimo varikliais - dar nėra galutinai patvirtintas, nes artimiausiais mėnesiais planuojamas jo vertinimas.
Tačiau kovą EK patvirtino savo ketinimą pasiekti, kad nuo kito dešimtmečio vidurio parduodami nauji automobiliai turėtų nulinę CO2 (0 g/km) emisiją. Tiesa, taip pat EK nurodė, kad paspartins darbą rengiant planuojamą CO2 standartų švelninimą.
Kol kas neaišku, ar sveikas protas nugalės, bet atsižvelgiant į rimtą pasipriešinimą, su kuriuo susiduria Briuselis, planuojami draudimai gali susilpnėti.
