Irano žiniasklaida antradienį pranešė, kad oro smūgių sulaukė ir nebegali veikti strateginiame Hormuzo sąsiauryje esančioje Irano Kešmo saloje įsikūrusi vandens gėlinimo gamykla, nors pranešimuose nenurodoma, kada ataka įvyko.
„Buvo pataikyta į vieną iš gėlinimo įrenginių Kešmo saloje... dabar jis visiškai neveikia ir artimiausiu metu jo neįmanoma suremontuoti“, – pranešė naujienų agentūra ISNA, cituodama Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūną Mohseną Farhadi.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad smūgis įvyko kovo 7 d., ir apkaltino JAV „įžūliu ir desperatišku nusikaltimu“, įvykdytu iš Bahreine esančios karinės bazės.
Kešmas yra didžiausia Irano sala Persijos įlankoje, besidriekianti apie šimtą kilometrų per Hormuzo sąsiaurį.
Pastaraisiais metais ji tapo populiaria iraniečių turistų lankoma vieta dėl retų į UNESCO sąrašą įtrauktų uolų darinių ir turkio žydrumo jūros, tačiau, pasak analitikų, ji taip pat yra smarkiai militarizuota.
Vykstant karui, kurį sukėlė vasario 28 d. JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, buvo įvykdyti keli išpuoliai prieš gėlinimo įrenginius.
Bahreinas pranešė, kad kovo 8 d. Iranas smogė vienam jo įrenginiui – akivaizdžiai keršydamas už JAV smūgį diena anksčiau Kešmo salai.
Kuveitas pranešė, kad pirmadienį Iranas atakavo jo gėlinimo įrenginį bei elektrinę suversdamas kaltę dėl to Izraeliui.
Artimieji Rytai yra vienas sausiausių regionų pasaulyje, todėl daugelis šalių čia priklausomos nuo vandens gėlinimo įrenginių, kurie tiekia vandenį buitiniams ir pramoniniams poreikiams.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino „sunaikinti“ Irano energetikos infrastruktūrą, naftos gręžinius ir „galbūt visas gėlinimo gamyklas“.
Tikėtina, kad tai sulauktų iš Teherano atsako, kuris smarkiai eskaluotų konfliktą.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose vanduo, iš kurio pašalinta druska, sudaro 42 proc. geriamojo vandens, Saudo Arabijoje – 70 proc., Omane – 86 proc., Kuveite – 90 proc., teigiama Prancūzijos tarptautinių santykių instituto analitinio centro 2022 m. ataskaitoje.
Kai kurie analitikai įspėjo, kad Persijos įlankos valstybės atakas prieš jų itin svarbią vandens infrastruktūrą laikys priežastimi tiesiogiai įsitraukti į karą prieš Iraną.
Kol kas jos laikosi nuošalyje ir kare nedalyvauja, patirdamos žalą dėl Irano atakų ir kartu savo teritorijose turėdamos JAV karines bazes, naudojamas operacijoms prieš islamo respubliką.