Iranas patvirtino saugumo vadovo Ali Larijani ir „Basij“ pajėgų vado žūtį

Naujienų agentūra „Fars“, kuri yra artima Islamo Revoliucinės gvardijos korpusui (IRGC), antradienį pranešė, kad Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos generalinis sekretorius tapo „kankiniu“.

Izraelio gynybos ministro Israelio Katzo biuras nurodė, kad A. Larijani žuvo naktį per tikslinę ataką.

Įraše, paskelbtame buvusioje A. Larijani paskyroje tinkle „X“, teigiama: „Dievo tarnas išėjo pas savo Viešpatį kaip kankinys.“

A. Larijani į šį postą buvo paskirtas 2025 m. rugpjūčio mėnesį, o prieš tai dirbo aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei, kuris vasario 28-ąją, pirmąją karo dieną, žuvo per antskrydį, artimu patarėju.

A. Larijani iškilimas į aukštą saugumo postą nustebino kai kuriuos stebėtojus, nes jis Irane ir už jo ribų buvo susikūręs Irano valdžios aparato pragmatiško veido reputaciją. 

Jis turėjo ambicijų kandidatuoti į prezidento postą, tačiau Sergėtojų taryba, kuri tikrina visus įstatymus ir kandidatus į renkamas pareigas, neleido jam dalyvauti 2024 m. rinkimuose.

Patvirtino, kad žuvo „Basij“ vadas

Teheranas antradienį taip pat patvirtino savo „Basij“ pajėgų vado brigados generolo Gholamreza Soleimani mirtį.

Naujienų agentūra „Fars“ paskelbė nekrologą, kuriame Revoliucinė gvardija atidavė pagarbą Gh. Soleimani ir pasveikino jį su „garbinga kankinyste“. 

IRGC – Irano elitinės karinės pajėgos – teigė, kad „Basij“ kovotojai“ niekada nenustos siekti keršto už jų lyderio nužudymą.

Izraelio kariuomenė kiek anksčiau paskelbė, kad pirmadienį per smūgį Teherane nukovė Gh. Soleimani.

Pasak jos,  Gh. Soleimani vadovaujamos „Basij“ pajėgos buvo atsakingos už smurtinį masinių antivyriausybinių protestų malšinimą Irane sausio mėnesį.

Gh. Soleimani nužudymas padarė ilgalaikę žalą „Basij“ pajėgumams, priduriama pareiškime.

„Basij-e Mostazafin“ arba „Engiamųjų mobilizacija“ yra sukarintos pajėgos, kurios buvo sukurtos po 1979 m. Irane vykusios Islamo revoliucijos.

Šios pajėgos, kurios nariai daugiausia verbuojami iš jaunesnių visuomenės grupių, atlieka svarbų vaidmenį slopinant kitaminčius ir yra IRGC dalis.

Izraelio kariuomenė antradienio vakarą pareiškė, kad jos oro pajėgos toliau taikosi į elitinių sukarintų dalinių, veikiančių daugiau kaip 10-yje skirtingų Irano sostinės vietų, narius.

Kariuomenė nepateikė jokios informacijos apie galimas aukas, tačiau pagrasino tolesnėmis atakomis.

A. Larijani mirties padariniai nėra aiškūs

Politiniai ir kariniai A. Larijani mirties padariniai nėra aiškūs. 

67-erių A. Larijani studijavo matematiką ir buvo ilgametė figūra Irano politikoje.

Jis, be kita ko, buvo branduolinis derybininkas derybose su Vašingtonu.

Pastaraisiais metais, didėjant įtampai su Vakarų valstybėmis, jis reiškė nuosaikesnes pažiūras.

Jis, kaip ir daugelis aukštų Irano pareigūnų, savo karjerą pradėjo IRGC ir pasiekė brigados generolo laipsnį, tačiau praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis paliko aktyvią tarnybą.

Egzilyje dirbanti žiniasklaidos priemonė „IranWire“ pranešė, kad jis atliko svarbų vaidmenį malšinant pastaruosius masinius protestus, per kuriuos sausio pradžioje žuvo tūkstančiai demonstrantų. Jungtinės Valstijos buvo įvedusios sankcijas A. Larijani dėl jo vaidmens vykdant susidorojimą.

Pasak Irano eksperto Hamidreza Azizi, A. Larijani mirtis neparalyžiuos Irano sprendimų priėmimo struktūrų, nes „sistema yra sukurta absorbuoti tokius nuostolius“.

Tačiau ji galėtų „palaipsniui susiaurinti patyrusių politinių vadovų ratą ir dar labiau perkelti įtaką labiau karinės krypties veikėjams“, tinkle „X“ rašė H. Azizi.

Jeruzalės hebrajų universiteto islamo studijų profesorius Simonas Wolfgangas Fuchsas savo ruožtu pažymėjo, kad dėl A. Larijani mirties Jungtinėms Valstijoms tikriausiai bus sunkiau rasti suderėtą sprendimą dėl galimos karo pabaigos.

Tai, pasak jo, atitiktų Izraelio interesus.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas „labai svarbiu žingsniu“ pavadino A. Larijani nužudymą. Tai atveria žmonėms Irane erdvę protestams, sakė jis.

I. Herzogas priminė ir dviejų Izraelio karių pagrobimą 2006 m., tai sukėlė Libano karą. A. Larijani esą „Hezbollah“ grupuotei davė tam savo sutikimą.

„Nuoširdžiai tikiuosi, kad šis konfliktas atvers naujas perspektyvas Artimiesiems Rytams. Ir tikiuosi, kad tai bus naudinga ir pasauliui bei Europai“, – pabrėžė I. Herzogas.

Tuo tarpu Iranas tęsia atakas regione ir taikosi į objektus Izraelyje, Kuveite, Irake ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o Teheranas susiduria su atsinaujinusiu intensyviu bombardavimu.