Iranas gali pradėti dar vieno sąsiaurio blokadą

Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui pasaulio energetikos rinka patiria didžiausius tiekimo sutrikimus istorijoje.

Teheranas į šią karinę operaciją atsakė atakomis prieš Persijos įlankos valstybių energetikos infrastruktūrą ir trikdydamas naftos tiekimą Hormūzo sąsiauriu.

Tačiau, pasak ekspertų, jei Irano remiamos grupuotės blokuotų Bab al Mandebo sąsiaurį – intensyvios laivybos vietą Raudonojoje jūroje – tai dar labiau pablogintų pasaulinę finansinę padėtį, o naftos kainos galėtų išaugtų iki 150 JAV dolerių už barelį.

Pastarąjį mėnesį Bab al Mandebo sąsiauris tapo alternatyviu maršrutu, kuriuo nafta iš Artimųjų Rytų tiekiama į rinką, nes Iranas iš esmės uždarė Hormūzo sąsiaurį.

Šeštadienį vienas Irano kariuomenės atstovas pusiau oficialiai šalies naujienų agentūrai pareiškė, kad jeigu JAV ir Izraelis surengs daugiau išpuolių prieš šalies energetikos objektus, Iranas „eskaluos nestabilumą kituose sąsiauriuose, įskaitant Bab al Mandebą ir Raudonąją jūrą“.

Šis sąsiauris yra už šimtų kilometrų nuo Hormūzo, prie Jemeno pietvakarinių krantų. Juo laivai tiekia apie 10 proc. pasaulio naftos ir gamtinių dujų.

Jau anksčiau Irano remiami Jemeno hučių sukilėliai blokavo Bab al Mandebo sąsiaurį atakoms pasitelkdami dronus ir raketas.

Nors hučiai pernai sutiko su paliaubomis, tačiau jų lyderis šį kovą pagrasino, kad, „kalbant apie karinę eskalaciją, jie yra pasirengę šaudyti“.

„Visiškai neabejoju, kad galiausiai hučiai ims veikti ir žengs du žingsnius: pirma, blokuos Bab al Mandebo sąsiaurį ir, antra, bandys neleisti, kad tanklaiviai Saudo Arabijos Janbu uoste pasikrautų naftos“, – leidiniui „Politico“ teigė Danny Citrinowiczius, buvęs Izraelio kariuomenės ekspertas Irano klausimais.

Hučiai sulėtino pasaulinę laivybą per Bab al Mandebo sąsiaurį nuo 2023 iki 2025 metų.

Nepaisant paliaubų, hučių sukilėliai nesiliovė grasinti regionui ir gali siekti pakartoti Irano sėkmę Hormūzo sąsiauryje, teigia Noamas Raydanas, Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto (WINEP) vyresnysis bendradarbis ir energetikos bei laivybos grėsmių Artimuosiuose Rytuose ekspertas.

Pasak „Politico“, dvi didžiausios laivybos bendrovės pasaulyje –  Šveicarijos MSC ir Danijos „Maersk“ – tiek stipriai nerimauja dėl išpuolių Bab al Mandebo sąsiauryje, kad jų laivai jau dabar vengia šio regiono.

Pastarosiomis savaitėmis Irano režimas suprato, kokią didelę galią jis gali įgyti uždarydamas Hormūzo sąsiaurį ir sukeldamas spaudimą pasaulio ekonomikai, sako Izraelio ekspertas Irano klausimais D. Citrinowiczius.

Pasak jo, jei D. Trumpas eskaluos situaciją ir atakuos Irano Chargo salą, per kurią eksportuojama 90 proc. Irano naftos, arba atakuos regiono energetikos infrastruktūrą, Bab al Mandebas taptų svarbiu taikiniu Irano režimui siekiant pademonstruoti savo galią.

ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Jau pirmąją karinės operacijos dieną žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.

Teheranas į ją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione bei laivus Hormūzo sąsiauryje.

Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais jungiančiu Hormūzo sąsiauriu paprastai keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio dujų ir naftos, tačiau dėl Irano atakų juo negali plaukti beveik jokie tanklaiviai.

Dėl to visame pasaulyje smarkiai kyla naftos ir dujų kainos, vyriausybės ir ekspertai baiminasi dėl galimos infliacijos.