Į namą pataikė dronas. Kas padės?

„Laimei, nors tuomet su žmona buvome namuose, bet kas lauke, kas pirmame aukšte, todėl visi likome gyvi. Be to, kadangi buvau čia pat, iš karto užgesinau bekylanti gaisrą, tad gyventi, iš bėdos, dar turime kur - liko pirmas aukštas ir rūsys", - atviravo vyras.

Paklausus apie remontus ir pagalbą, Aleksandras liūdnai šyptelėjo.

„Viena vertus, kol tęsiasi apšaudymai bet kokie didesni remonto darbai neturi prasmės, nes bet kada galima sulaukti naujų smūgių.

Kita vertus - kadangi pastaruoju metu miestas nuolat ir intensyviai apšaudomas, nedirba parduotuvės, o ir patiems judėti pavojinga, todėl nebus iš kur gauti statybinių medžiagų.

Taip pat su darbais ne kas, todėl nesinori išleisti visų santaupų remontui, todėl kol kas uždengsiu brezentu ir paliksiu iki geresnių laikų, - toliau pasakojo chersonietis. - Užtat ši nelaimė parodė, kiek aplinkiniuose dar liko žmogiškumo. Atrodytų, karas yra tai, kas turėtų žmones vienyti, nes visi puikiai supranta, kad rūpesčių ir sunkumų tikrai bus, o pakelti juos lengviau kartu.

Deja, po smūgio mūsų namui vienas vienintelis žmogus iš visos gatvės atskubėjo į pagalbą. Kiti tik pažiūrėjo ir užtraukė užuolaidas. Įdomu, kaip jie elgsis, kai nelaimė ateis į jų kiemą? Nelinkiu to, bet niekas nuo to nesame apsaugoti."

Kadangi Lietuvoje nuolat ir daug kalbama apie mūsų šalies pagalbą atstatant Ukrainą, apie tai užsiminėme Aleksandrui. Pastarasis nustebo. „Jeigu skiriami pinigai, gal kažkas juos gauna, nors, greičiau, nemaža dalis nusėda „ten, kur reikia", o mes, gyvenantys ties fronto linija, apie tai nieko nesame net girdėję, nekalbant jau apie kažkokią realią pagalbą. Sakyčiau, esame palikti likimo valiai, todėl patys sukamės, kaip išmanome", - atviravo jis.

Prisiminė Aleksandras ir Maidano istoriją. „Jeigu tuomet, 2014 m., visi tie, kurie skubėjo į Maidaną ir garsiai šaukė apie būtinybę kurti suverenią bei nepriklausomą šalį, būtų mažiau rėkavę, o daugiau galvoję, manau, nebūtume atsidūrę ten, kur esame.

Tuomet buvome „priklausomi" nuo Rusijos, šiandien Ukraina, arba, sakyčiau, „korporacija Ukraina", yra visiškai priklausoma nuo Vakarų, tiek kalbant apie finansinę paramą, tiek apie ginkluotę. Ir jeigu parama bus nutraukta, „korporacija" žlugs.

O už tokius „pokyčius" šalies gyventojai sumokėjo labai daug - kas žuvo, kas buvo sužaloti, kiek prarado namus ar darbus, - vardino vyras. - Beje, kiek tenka stebėti Lietuvos žiniasklaidą, pas jus irgi yra rėkiančių apie tai, jog būtina kovoti iki galo ir nugalėti Rusiją mūšio lauke. Bijau, kad jeigu šie rėksniai nenusiramins, jie tikrai prisišauks karą į savo kiemą... Nors, kaip rodo praktika, visi karai baigiasi ne kovos lauke, o prie derybų stalo.

Bet kol ateis šis suvokimas, kentėti teks paprastiems žmonėms, nes oligarchai ir vadinamasis elitas, gerokai „pasišildę rankas" biudžeto ir paramos pinigais, sočiai ir ramiai gyvens užsieniuose.

Naujausias skandalas Ukrainoje, kai teisėsaugos atstovai dėl įtarimų korupcija atėjo pas artimą prezidento Volodymyro Zelenskio bendražygį Timurą Mindičių, kuris, tarsi netyčia, prieš pat kratą išvyko į užsienį, tai tik dar kartą įrodo. Beje, Lietuvoje niekam nekyla klausimų, kodėl Ukrainoje trūksta įtvirtinimų, o kariams fronte - ginkluotės ir dronų, nors lėšos tam skiriamos milžiniškos. Niekam neįdomu, kur iš tikro keliauja šie pinigai?

Ir ar kas nors pagalvojo, kad jeigu visos šios lėšos, kurios šiandien skiriamos karui, būtų nukreiptos į mokslą, mediciną, socialines sritis, kokiame pasaulyje mes tuomet gyventume..."

Abejojo Aleksandras ir dėl to, kad šiame kare kas nors bus nugalėtoju. „Į Donbasą, prieš savo šalies piliečius, kariuomenę Kijevas pasiuntė pažeisdamas Konstituciją, bet tai visi linkę pamiršti.

Kita vertus, ilgai žmonės tiek vienoje, tiek kitoje pusėje atsimins, kokį skausmą jiems atnešė šis karas. Su kiekvienu žuvusiuoju jo namuose apsigyvena skausmas ir neapykanta. Ir jie ten gyvena labai ilgai. Mes tai jau patiriame, bet apima nuojautos, kad kažkas siekia, jog tai patirtų ir Lietuvos žmonės, nors ne tik jūs Lietuvoje, bet netgi čia, gyvenantys Kijeve ar Vakarų Ukrainoje, nelabai suvokia, kaip atrodo gyvenimas pafrontėje ir ką neišbaigiantis karas. Na taip, šiomis dienomis nemaža dalis Ukrainos susidurs su elektros atjungimu, todėl teks galvoti apie elektros generatorius, tačiau tai nepalyginama su tuo, su kuo kasdien susiduriame mes.

Netgi pačiame Chersone, kuriame iki karo gyveno daugiau negu 300 tūkst. žmonių (oficialiai teigiama, kad jų liko 60 tūkst. bet realiai gali būti dar mažiau), jis skiriasi.

Mes, įsikūrę arčiau upės, nuolat esame apšaudomi. Gyvenantys kitoje miesto pusėje dar gali džiaugtis santykine ramybe, nes iki jų raketos ar dronai atskrenda rečiau. Tačiau bet kurią dieną viskas gali pasikeisti, nes karas yra toks. Visą griaunantis ir naikinantis savo kelyje. Jame nėra nieko gražaus ar romantiško, todėl labai linkiu, kad jūs niekada su juo nesusidurtumėte", - apibendrino Aleksandras.

Įtarimai

Stiprėjant konfrontacijai dėl korupcijos, Ukrainos tyrėjai antradienį apkaltino artimą prezidento V.Zelenskio sąjungininką T.Mindičių organizavus 86,4 mln. eurų vertės korupcijos schemą. Kaltinimai pateikti ir teisingumo ministrui Germanui Galuščenkai, kuris ketverius metus ėjo energetikos ministro pareigas. Trečiadienį jis neteko posto.