1 nuotr.Estijos plėtros stebėjimo centras (Arenguseire Keskus) teigia, kad Lietuvos ekonomika auga sparčiau už Estijos, o Lietuvos valdžia ėmėsi drąsesnių ekonomikos skatinimo priemonių taikydama mokesčių lengvatas, praneša Estijos nacionalinis transliuotojas ERR.
Per paskutinius trejus metus Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis už Estijos. 2024 m. nominalus Estijos ekonomikos augimo greitis buvo 2,4 procentinio punkto lėtesnis už Lietuvos.
Plėtros stebėjimo centro mokslinių tyrimų vadovas Uku Varblane sako, kad Estija turi didelių pranašumų palyginus su Lietuva, o pastarosios sėkmė gali būti laikina, jeigu Estija išnaudos savo pranašumus.
„Mūsų verslai daug daugiau investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą, o artimi ryšiai su Šiaurės šalimis suteikia gerų galimybių perimti žinias“, – sako U. Varblane.
Anot jo, prie to taip pat prisideda gerai išvystyta Estijos startuolių ekosistema, kuri skatina inovacijas ir giliųjų technologijų kūrimą. Vis dėlto jis pabrėžia, kad Estija turi geriau išnaudoti potencialaus augimo veiksnius.
Analitinis centras savo ataskaitoje nurodo, kad Lietuvos valdžia drąsiau eksperimentuoja su mokesčių politika.
Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiančios įmonės iš apmokestinamųjų pajamų gali atskaityti triskart daugiau išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai. Taip pat taikomos pelno mokesčio išimtys didelėms investicijoms.
Lietuva taiko ir įvairias „žaliojo koridoriaus“ priemones, kad pagreitintų procedūras.
Estijos banko stebėtojų tarybos pirmininkas Urmas Varblane teigia, kad Estija turi užtikrinti stabilią ekonomikos aplinką tam, jog prasidėtų naujas ekonomikos augimo ciklas.
Anot jo, tam reikia tokios mokesčių aplinkos, kuri keltų verslininkų ir vartotojų pasitikėjimą bei atkurtų tikėjimą Estijos ekonomikos ateitimi.
Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos ekonomikos įvairovė yra viena iš jos greitesnio augimo priežasčių. Čia svariai prisideda chemijos ir degalų pramonė, transportas, taip pat informacinių ir ryšių technologijų ir finansinių paslaugų sektoriai.
Be to, Lietuvoje veikia daugiau didelių bendrovių, o tai leidžia pasiekti masto ekonomiją ir turėti didesnę rinkos galią.
Lietuvos įmonės aktyviai naudojasi Europos Sąjungos skatinamaisiais fondais, kad pirktų įrangą, kas joms suteikia stiprią technologinę bazę.
Lietuva taip pat orientuojasi į Vidurio Europą ir pastaraisiais metais dėl to buvo palankesnėje padėtyje nei Estija, kuri koncentruojasi į Šiaurės šalis, o jų rezultatai pastaruoju metu buvo prastesni.
Be kita ko, Lietuva sėkmingai išnaudoja savo geografinę padėtį. Lietuvos sausumos transporto sektorius išsiskiria savo apyvarta, kuri 2024 m. siekė 12,6 mlrd. eurų, o jame dirba 150 tūkst. darbuotojų.
Ataskaitoje teigiama, kad artimoje ateityje visos trys Baltijos valstybės susidurs su panašiais iššūkiais, tokiais kaip produktyvumo didinimas ir konkurencingumo išlaikymas sparčiai augant darbo sąnaudoms.
Pabrėžiama, kad Estija turi dabartinę mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą paversti realiu ekonomikos augimu ir pajamomis.
