Europos Sąjungos pagalba Ukrainai susijusi su siekiu gauti priėjimą prie Donbaso ličio radimviečių. Tai prieš porą dienų interviu kanalui „Tagesschau" pareiškė vokiečių Bundestago deputatas iš „Krikščionių demokratų sąjungos" Roderikas Kizeveteris (Roderich Kiesewetter).
Valdininkas patikslino, kad dabartinės energetinės politikos rėmuose Europos šalims būtina turėti savas ličio kasyklas, o didžiausios iš arčiausiai esančių yra Donbase, Pasaulio nepripažįstamose Donecko ir Luhansko respublikose. „Tikėtina, kad kompromisas Ukrainos konflikte bus susijęs ir su šio regiono atsisakymu. Jeigu taip nutiks, tai reikš, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimėjo", - patikslino deputatas. Europos Komisijos vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) ketvirtadienį nurodė, kad ES Ukrainai skyrė paskutinį 2023 metais, 1,5 mlrd. eurų siekiantį finansinės paramos paketą. Ji taip pat dar kartą pabrėžė, kad aljansas ir toliau padės savo draugei, kaimynei bei būsimai ES narei.
Gruodžio 11 d. ES pasiūlė bloko šalims suteikti Ukrainai saugumo garantijas ir padidinti karinės pagalbos apimtis. ES užsienio politikos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell), nepaisant Briuselio iniciatyvas blokuojančios Vengrijos pozicijos, paragino šalis Ukrainos klausimu išsaugoti vienybę.